Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Jaunoji lietuvių karta šeimos kūrimą atideda iki 30-mečio ir vėliau, o iki tol didžiausią dėmesį skiria išsilavinimui ar įsitvirtinimui karjeros pasaulyje, rodo tyrimas.
Vengia įsipareigojimų?
Bendrovės „OMD Lietuva“ tyrimų projekto „The Future of Lithuania“ duomenimis, šiuo metu kas ketvirtas – 37 proc. – 20–29 m. lietuvis yra neįsipareigojęs – nėra susituokęs, negyvena partnerystėje ir neturi nuolatinio draugo ar draugės.
„Turime didelę dalį jaunimo, kurie laisvi kaip paukščiai. Šie žmonės ne tik nėra sukūrę šeimos, formaliai susituokę, jie net neturi vaikino ar merginos, nevaikšto į pasimatymus, yra visiški vienišiai. Šiame etape jie pereina iš tėvų paramą gaunančių asmenų į save išlaikančių grupę“, – komentuoja „ODM Lietuva“ tyrimų projektų vadovė Gintarė Surgutanovienė.
Vaikų susilaukti neskubama
Tyrimo rezultatai rodo, kad 20–29 m. amžiaus grupėje susituokę tėra ketvirtadalis, 26 proc., respondentų. 2 proc. jau yra spėję išsiskirti, o 1 proc. – našlauja.
Kaip pabrėžia tyrimo organizatoriai, net ir pasikeitęs šeiminis statusas dar neleidžia jaunos šeimos suprasti tradicine šio žodžio prasme: šiais laikais susituokusios poros neskuba gausinti šeimos – vaikų turi tik 23 proc. minėtos amžiaus grupės asmenų.
„Šiuos jaunuolius vienija dar vienas aspektas – vaikų atidėjimas. Jei su vaikų atsiradimu visiškai keičiasi gyvenimo ciklas, tarsi įsispraudžiama į tam tikrus rėmus, rutiną, tai šie žmonės gyvena visiškai laisvai“, – sako G. Surgutanovienė.
Skaičiuojama, kad 30–39 m. respondentų amžiaus grupėje vaikų turi jau 58 proc., 40–49 m. – 84 proc. asmenų.
Modeliai keičiasi
„ODM Lietuva“ tyrimų projektų vadovė teigia, kad jei dar neseniai dominavo gyvenimo modelis, pagal kurį išsilavinimas įgyjamas apie 23 metus, tuomet išsyk ištekama/vedama, o po poros metų susilaukiama vaikų, tai dabar vedybos ir vaikai planuojami apie trisdešimtmetį. Tiesa, ji pripažįsta, kad merginos neretai tikisi ištekėti 3–4 metais anksčiau.
„Iš tiesų atsiranda vis naujų modelių, kuriuose šeimos kūrimas ir vaikų susilaukimas atidedami, o jų vietą užima įsitvirtinimas gyvenime, karjera. Pabrėžtume ir „prailginimo“ aspektą – nepaisant mūsų visuomenės senėjimo, žmonės, užauginę vaikus, pradeda gyventi sau“, – sako G. Surgutanovienė.
