Tūkstantinėje dainų šventėje – ir mažeikiškiai

Mokytojos Eridana Tallat-Kelpšienė ir Ramunė Šakinskienė su savo mokiniais dainų šventėje atstovavo
Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklai.

Klaipėdoje sekmadienį vyko Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė, dedikuota 100-metį mininčiai Lietuvos dainų šventei.
Uostamiestyje surengtoje šventėje susibūrė didžiulis būrys atlikėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Tarp jų buvo ir kelios dešimtys Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos atstovų. Mažeikiškiai jaunieji choristai atliko keturis kūrinius. Savo sugebėjimus jungtiniuose ansambliuose pademonstravo skudutininkai ir grojantys tradicinėmis žemaitiškomis kanklėmis. Mokytojos Jolanta Dobravolskienė ir Eridana Tallat-Kelpšienė lipo ir ant garbingos dirigento pakylos. Joms diriguojant grojo daugiau nei šimtas muzikantų – skudutininkų ir kanklininkų.

Siekia ugdyti

Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tikslas – per lietuvišką dainą ugdyti jaunąją kartą gėriui ir grožiui, skiepyti meilę ir pagarbą Lietuvai, jos žmonėms, istorijai, kultūrai, puoselėti ir tęsti chorinio dainavimo bei dainų švenčių tradicijas.
Į šiemetinę dainų šventę buvo kviečiami meniniai kolektyvai – chorai, liaudies instrumentų ansambliai ir orkestrai, etnografiniai ir folkloriniai kolektyvai, pučiamųjų instrumentų orkestrai, šokių kolektyvai iš visos Lietuvos. Regionuose vykstančios dainų šventės skirtos pasirengti birželio 29–liepos 6 dienomis vyksiančiai Šimtmečio dainų šventei „Kad giria žaliuotų“.
Organizatoriai skaičiuoja, kad sekmadienį į Klaipėdą buvo atvykę per 6,5 tūkst. atlikėjų, kurie dainuoja ir muzikuoja 270-yje kolektyvų, veikiančių įvairiuose Lietuvos kampeliuose.

Tradicinė eisena

Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė tradiciškai prasidėjo eisena per Klaipėdos miestą, kurioje dalyvavo ir mažeikiškiai.
Tūkstantinė šventės dalyvių kolona iš Atgimimo aikštės į Klaipėdos vasaros koncertų estradą žygiavo beveik tris kilometrus. Smagiai nusiteikę eisenos dalyviai skandavo, dainavo, sveikinosi su juos pasitikusiais klaipėdiečiais ir miesto svečiais.
Vasaros koncertų estrados prieigose vyko tautodailininkų bei amatų mugė.
Prieš prasidedant šventei atliktas dar vienas dalykas – įteiktos regalijos šventės dirigentams. Tai jau tapo Vakarų Lietuvos krašto dainų šventės tradicija.
Šiais metais regalijų įteikimas vyko burlaivyje „Meridianas“. Iškilmingame renginyje regalijos buvo įteiktos ir dviem mažeikiškėms mokytojoms – J. Dobravolskienei ir E. Tallat-Kelpšienei.

Žygiavimas tūkstantinėje kolonoje Klaipėdos miesto gatvėmis mažeikiškiams paliko neišdildomų įspūdžių.

Dalyvauja ne pirmus metus

Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos atstovai į Vakarų Lietuvos krašto dainų šventę, kaip ir į kitas dainų šventes, vyksta ne pirmą kartą.
Kai kurios mokytojos, kol dar buvo mokinės, studentės, pačios dalyvavo šiose dainų šventėse, o dabar jau veža savo mokinius.
Viena jų – E. Tallat-Kelpšienė. Ji įsitikinusi, kad dalyvavimas dainų šventėse žmogaus atmintyje visam gyvenimui palieka nuostabius prisiminimus.
„Kai patys tampame tėvais, pasakodami savo vaikams apie dainų švenčių tradicijas, grįžtame į vaikystės prisiminimus. Aš iki šiol su malonumu ir jauduliu prisimenu, kaip lankiau muzikos mokyklą ir chorą, kaip važiuodavome į dainų šventes“, – kalbėjo pašnekovė.

Nuovargis greitai pasimiršta

Ji pripažino: dalyvavimą dainų šventėse lydi didelis nuovargis, tačiau jis greit pamirštamas.
„Be abejo, vaikai pavargsta, bet dainos energetika, žmonių masės energetika labai greitai šį nuovargį nugali.
Ir šį kartą, grįžtant iš Klaipėdos į Mažeikius, vaikai tarsi įgavo antrą kvėpavimą. Autobuse ir dainas dainavo, ir lingavo, ir vis klausinėjo, ar dar važiuosime, kada važiuosime“, – šypsodamasi pasakojo E. Tallat-Kelpšienė.
Todėl nekyla net minčių viską palikti ir kitais metais nebedalyvauti dainų šventėse. Pasak pedagogės, kiekviena išvyka duoda kažką naujo ir nepatirto.

Mažosioms choristėms ir choristams kartu su mokytoja Ramune Šakinskiene teko kantriai laukti, kol ateis jų eilė dainuoti.

Šventės dirigento regalijos

Vienas iš pašnekovės šių metų naujų potyrių – tai, kad jai pirmą kartą buvo įteiktos Vakarų Lietuvos krašto dainų šventės dirigento regalijos. Ši privilegija tenka ne kiekvienam, todėl mokytoja tai vadina didele garbe.
„Sulaukiau skambučio iš gerbiamos docentės Algytės Merkelienės su pasiūlymu diriguoti skudutininkams. Gavau pasiūlymą diriguoti du kūrinius, bet atsisakiau, sakydama, kad vieną kūrinį diriguotų ji pati, o kitą jau aš. Radome kompromisą ir sutarėme“, – prisiminė E. Tallat-Kelpšienė.
Mažeikiškė dirigavo gana greitą ir nemažai energijos reikalaujantį Algimanto Bražinsko kūrinį „Linksmieji muzikantai“.

Teko diriguoti

Ant šventės dirigentų pakylos lipo ir kita mažeikiškė – J. Dobravolskienė. Tai trečias kartas, kai šioje šventėje jai teko diriguoti tradicinėmis žemaitiškomis kanklėmis grojusiems kanklininkams.
„Santarvei“ paklausus, kaip atrenkami dirigentai dainų šventėms, ji atsakė, kad tai priklauso nuo įvairių aspektų. Žiūrima, kaip galimi dirigentai dirba, kiek aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir panašiai.
„Dirbame gana aktyviai, rengiame stovyklas vaikams, dalyvaujame įvairiuose renginiuose, koncertuose. Pati ne tik diriguoju, bet ir parenku repertuarą tradicinių žemaitiškų kanklių ansambliams. Visi ansambliai parinktus kūrinius mokosi atskirai, o po to jau švenčių metu susijungiame į vieną jungtinį Žemaitijos ir Klaipėdos krašto tradicinių kanklių ansamblį“, – pasakojo mokytoja.

Daugėja norinčių groti kanklėmis

Pasak jos, susijungus vienu metu groja net apie pusantro šimto vaikų. Šis jungtinis ansamblis pasirodys ir visų laukiamoje Šimtmečio dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“. Čia J. Dobravolskienė taip pat diriguos.
Pašnekovė pastebi, kad tradicinės žemaitiškos kanklės pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio. Vis daugiau vaikų pareiškia norą išmokti jomis groti.
„Galime tik pasidžiaugti, kad tradicijos išlieka. Vaikai noriai mokosi ir mūsų jungtinis ansamblis kasmet vis plečiasi“, – kalbėjo J. Dobravolskienė.

Dalyvavo ir jaunieji choristai

Bene didžiausias dėmesys Vakarų Lietuvos krašto dainų šventėje yra skiriamas chorams ir choristams.
Mūsų rajonui šiais metais šventėje Klaipėdoje atstovavo Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos mokytojų Ramunės Šakinskienės ir E. Tallat-Kelpšienės vadovaujamas jaunučių choras „Spinduliukai“. Jaunieji dainininkai drauge su kitais chorais atliko keturis kūrinius.
R. Šakinskienė „Santarvei“ sakė, kad šiai šventei pradedama ruoštis iš anksto, dar pavasarį, kuomet pradedama dalyvių registracija. Netrukus sužinomas ir repertuaras, kokie kūriniai kokiai dalyvių kategorijai priklauso.
Pasak jos, mažeikiškiai jaunieji choristai Vakarų Lietuvos krašto dainų šventėje dalyvauja apie dešimt metų. Padaryti ilgesnę pertrauką teko dėl koronaviruso pandemijos.

Labai svarbu dalyvauti

R. Šakinskienė prisiminė, kad iki „kovido“ pandemijos vaikai labiau norėdavo važiuoti į dainų šventes, o ir tėveliai labiau pasitikėdavo, išleisdavo vaikus.
„Dabar lyg ir jaučiamas didesnis atsargumas, nors mes, mokytojos, turime patirties dirbant su vaikais, žinome, kaip su jais elgtis išvykų metu“, – teigė R. Šakinskienė.
Pasak jos, dalyvavimas tokiose šventėse yra labai svarbus: tvirtėja vaikų bendrystė, vadovų bendradarbiavimas.
„Bendra daina, susitelkimas vienai veiklai padeda pajusti vienybę, atsidavimą savo šaliai, lietuviškai dainai ir šokiui“, – kalbėjo R. Šakinskienė.

Choras buvo tarp laureatų

Pasak pašnekovės, vaikams patinka važiuoti, koncertuoti didžiulei miniai žiūrovų. Apie patirtus įspūdžius jie esą papasakoja savo draugams, ir tai lyg gerasis virusas išplinta ir užkrečia kitus noru dalyvauti, dainuoti šventėse.
„Kai vieną kartą pabando, nesustoja. Mes ir dabar jau klausėme vaikų, grįždami iš Klaipėdos, ar dar važiuosit, tai visi kaip vienas atsakė: taip, žinoma, važiuosim“, – kalbėjo mokytoja.
R. Šakinskienė sakė, kad Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė vyksta kiekvienais metais. Be to, kas kelerius metus dar vyksta ir chorų konkursas.
Prieš keletą metų šiame konkurse Vytauto Klovos muzikos mokyklos choras buvo laimėjęs trečią vietą.

Truputis istorijos

Klaipėdos kraštas nuo seno garsėja savo dainų šventėmis, kurių tradicijos siekia dar 19 a. pabaigą. 1927-ųjų metų birželio 6 d. Klaipėdos miestas kartu su visa Mažąja Lietuva atšventė savo pirmąją laisvą visuotinę Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę. Vydūno, Antano Vaičiūno, Adomo Brako, kitų lietuvių šviesuolių bei krašto Direktorijos sutelktų pastangų dėka šventė tapo dar neregėta visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo manifestacija. Tokia dvasia vyko ir paskesnės – 1933 bei 1938 metų – dainų šventės Klaipėdoje.

Dainų šventės Klaipėdoje – tai pirmųjų Mažosios Lietuvos dainų švenčių tradicijų tąsa. Istoriniuose šaltiniuose užfiksuota, kad joms visoms būdingi bruožai – didžiulė atsakomybės dvasia, giliu patriotizmu prisodrintos ir lietuvybe alsuojančios dainos, apdainuojančios meilę savam kraštui ir jo žmonėms. Todėl visoms kartoms iš laikmečio gilumos iškyla prasmingi Vydūno žodžiai: „Dainoje – tautos dvasia.“
Pokario metais dainų šventes mieste rengė Klaipėdos miesto chorvedžių būrelis. O nuo 1988 metų, kai įsikūrė Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, į savo rankas bendrija perėmė ir dainų švenčių rengimą. Bendrijos iniciatyva Klaipėdoje surengta ne viena dešimtis miesto ir regioninių bei respublikinių dainų švenčių, skirtų įvairioms progoms bei šio krašto iškilioms asmenybėms paminėti.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto