Nuotr. iš redakcijos archyvo
Svarbiausi lietuvių gyvenimo prioritetai yra sveikata ir šeima, o turėdami papildomų pajamų, pirmiausiai žmonės jas skirtų taupymui ir kelionėms.
Tačiau realybė yra kitokia – per paskutinius kelis mėnesius daugiausiai lietuvių savo namų ūkio pajamų skyrė drabužiams ir avalynei, – rodo „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas.
Daugiausiai išleidžia išvaizdai
Gyvybės draudimo bendrovė šiuo tyrimu siekė išsiaiškinti dabartinės visuomenės gyvenimo prioritetus bei palyginti rezultatus su panašiu praeitais metais įmonės atliktu tyrimu. Naujasis tyrimas parodė, kad lietuvių pragyvenimo lygis po truputį kyla ir būtinosios gyvenimo išlaidos sudaro mažesnę jų namų ūkio pajamų dalį, palyginus su praėjusių metų duomenimis. Tačiau nors žmonės išskirtinai prioritetu gyvenime laiko sveikatą ir šeimą, visgi pinigus realybėje daugiausiai išleidžia išvaizdos detalėms.
„Jei galėtų kaip nori paskirstyti daugiau papildomų namų ūkio pajamų, žmonės teigia, kad pirmiausia jas skirtų santaupoms. Ši tendencija išlieka tokia pati kaip ir pernai. Būtinosios gyvenimo išlaidos sudaro mažesnę žmonių pajamų dalį, vadinasi, galima būtų daugiau pasilikti santaupoms ir investicijoms. Tačiau visgi dažniausia realių išlaidų paskirtis, kaip ir pernai, išlieka apranga“, – tyrimą apibendrina „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ produktų ir rizikos valdymo vadovė Brigita Poškuvienė.
Vertybės neatitinka realių pasirinkimų
„PZU“ visuomenės gyvenimo prioritetų tyrimas parodė, kad žmonės didžiausiomis vertybėmis laiko sveikatą (84 proc.)ir šeimą (83 proc.), nors šiuos prioritetus dažniau įvardijo moterys nei vyrai. Pernai šeimą ir sveikatą išvis paminėjo 91 proc. respondentų.
Kitos vertybės, kurioms taip pat skiriami prioritetai, yra materialinė gerovė (62 proc.), laisvalaikis (40 proc.) ir turimi pinigai bei nekilnojamasis turtas (36 proc.). Mažiau nei trečdalis apklaustųjų prioritetu minėjo draugus (24 proc.), asmeninį tobulėjimą ir karjerą (po 23 proc.). Daugiau vyrų nei moterų prioritetais laiko pinigus ir draugus.
Paskutinėje vietoje liko išvaizda, kuriai prioritetą teikia tik 12 proc. respondentų. Tai šiek tiek paradoksalu, nes daugiausiai apklaustųjų teigė, kad paskutiniu metu namų ūkio pajamų skyrė būtent drabužiams ir avalynei (44 proc.).
„Kalbant apie prioritetus, rezultatai per daug nestebina – lyginant amžiaus grupes matosi, kad vėliau karjera pasidaro nebe tokia svarbi, akivaizdžiai išauga prioritetas šeimai, o senatvėje svarbiausia sveikata. Bet įdomu tai, kad nors išvaizda gyvenime žmonėms mažiausiai svarbi, visgi realybėje jai pinigų skiriama dažniausiai. Ši tendencija akivaizdžiai matoma visose amžiaus grupėse, tačiau dažniau aprangai pinigų skyrė 26–35 m. amžiaus asmenys. Ši amžiaus grupė taip pat dažniau investavo į automobilį, keliones ir namų apdailą prieš atsidėdami pinigų taupymui“, – komentuoja „PZU“ atstovė B. Poškuvienė.
Trečdalis žmonių (33 proc.) dalį pajamų atidėjo santaupoms, dažniau tai 36–45 m. asmenys. Namų remontui ar naujiems baldams lėšų skyrė 31 proc. apklaustųjų, dažniau tai – didžiausių pajamų asmenų grupė. 30 proc. žmonių savo lėšų skyrė laisvalaikiui ar kelionėms. Mažiausiai buvo investuota į savišvietą bei asmeninį tobulėjimą (9 proc.) ir sporto išlaidas (10 proc.).
Norėtų taupyti, bet skiria pragyvenimui
Galėdami laisviau skirstyti savo finansus, pirmiausiai lietuviai kiekvieną mėnesį atliekamas lėšas norėtų atsidėti savo finansinei gerovei ateityje, t. y. skirtų jas taupymui (42 proc.), o ne materialiems malonumams.
40 proc. respondentų rinktųsi praplėsti savo akiratį ir investuotų į keliones, 39 proc. taip pat daugiau skirtų sveikatos gerinimui (t. y. gydymui, operacijai, sanatorijai ir kt.). Į keliones daugiau investuotų žmonės iki 35 m. amžiaus, o į sveikatą – asmenys 46–55 m. amžiaus grupėje.
Vėliau mažėjančia prioritetų tvarka papildomos pajamos būtų skirtos išsvajotam daiktui, automobiliui, asmeniniam tobulėjimui ir mokymuisi, nekilnojamam turtui. Tik kas dešimtu atveju, turėdami daugiau papildomų pajamų, žmonės kiekvieną mėnesį pirmiausiai jas skirtų grožio procedūroms ir kosmetikai, suprantama, daug dažniau tai – moterys. Vyrai dažniau už moteris pinigų skirtų automobiliui.
Paklaustas kaip šiuo metu rūpinasi asmenine arba savo šeimos finansine situacija ir ateitimi, beveik kas antras žmogus (47 proc.) teigia taupantis. 42 proc. respondentų atsakė, kad dabar skiria didelę dalį savo pajamų materialiems patogumams ir poreikiams patenkinti. Kas penktas lietuvis draudžiasi gyvybę, o kas dešimtas – investuoja.
Nors lyginant tyrimo rezultatus su praeitais metais pastebimas pragyvenimo lygio augimas, visgi lietuvių finansinė padėtis dar neleidžia savo pinigų skirstyti pagal gyvenimo prioritetus, nes būtinosios gyvenimo išlaidos sudaro per didelę namų ūkio pajamų dalį. Tokioms išlaidoms kaip komunaliniai mokesčiai, būsto nuoma, maistas, transportas, paskola, vaistai ir pan., beveik kas trečias lietuvis (28 proc.) skiria iki 90 proc. savo pajamų, o kas dešimtas – iki 100 proc. Lygiai pusė lietuvių būtinosioms išlaidoms atiduoda 31–60 proc. namų ūkio pajamų.
Kodėl nesutampa norai ir galimybės
„Šie rezultatai rodo, kad dauguma žmonių yra labai finansiškai apriboti, jų gyvenimo būdas ir patogumas smarkiai priklauso nuo jų pajamų. Tai reiškia, kad šeimos maitintojo darbingumo ar net gyvybės praradimo atveju, šeimos narius užkluptų sunki finansinių įsipareigojimų našta. Taip pat tai yra priežastis, kodėl nepavyksta savo finansų paskirstyti tiesiogiai pagal prioritetus – nes ir tai nebus prioritetai, jei nebus ko valgyti ar kur nakvoti“, – teigia „PZU“ gyvybės draudimo ekspertė B. Poškuvienė.
Pernai atliktas tyrimas rodė, kad keturiems iš dešimties lietuvių būtinosios išlaidos sudaro net 60–95 proc.namų ūkio pajamų.
Reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu 2018 m. liepos mėnesį atliko tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
Apklausoje dalyvavo 1012 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
Parengta pagal agentūros „Headline“ pranešimą
