Naujausiais Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimo duomenimis, Lietuvos, Latvijos bei Estijos piliečiai mano, jog pagrindinė tabako, alkoholio ir degalų kontrabandos priežastis yra šių produktų kainų skirtumai su kaimyninėmis šalimis.
Apie 80 proc. Baltijos valstybių piliečių nuomone, akcizinių mokesčių mažinimas gali būti viena iš sėkmingų kovos su šešėline ekonomika priemonių.
Sugrąžinti į legalią veiklą
Dėl kontrabandos ir nelegalių prekių Europos Sąjungos šalys netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Šešėlinė ekonomika ypač tvirtas pozicijas yra užsiėmusi Rytų Europos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ar Bulgarijoje, pažymėta ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje „Šešėlinė ekonomika ir mokesčiai“.
Spaudos konferencija surengta Lietuvos laisvosios rinkos instituto LLRI ir Tarptautinio mokesčių ir investicijų centro (ITIC) organizuotos dviejų dienų konferencijos metu. Konferencijoje siekiama apžvelgti šešėlinės ekonomikos prigimtį, mastą bei pasekmes Rytų Europos šalims, taip pat praplėsti suvokimą apie kovos su šešėline ekonomika būdus.
Vienas iš konferencijos organizatorių, ITIC prezidentas Danielis Vitas sakė, jog vienas kertinių uždavinių yra priversti šešėlinės ekonomikos šakas grįžti į legalią veiklą, o ne atvirkščiai, kaip yra dabar.
„Kasmet ES šalys narės praranda apie 10 milijardų eurų vien dėl nelegalių tabako gaminių. Mes turime rasti būdų, kaip šią ir kitas šešėlinės rinkos šakas sugrąžinti į legalią veiklą“, – pabrėžė jis.
Mokesčių politika – atsižvelgiant į kaimynus
D.Vito teigimu, viena pagrindinių šešėlinės rinkos atsiradimo priežasčių yra vadinamieji „mokesčių šokai“, kai mokesčiai ir akcizai yra staigiai padidinami. Tuomet dalis legalios rinkos pasitraukia į šešėlinę veiklą.
„Rytų Europos valstybėms yra sunkiau kovoti su šešėline ekonomika, nes jos ribojasi su už ES ribų esančiomis šalimis, kur kainos ir mokesčiai gerokai skiriasi. Tad reikia reaguoti į kaimynų elgesį ir taip planuoti apmokestinimo politiką“, – sakė ITIC vadovas.
Tyrimo duomenimis, kai akciziniai mokesčiai tampa perdėtai aukšti, vartotojai, siekdami sutaupyti, atsigręžia į pigesnius, tačiau nelegalius produktus.
LLRI tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2012 metais net 28,5 proc. visų prekių ir paslaugų buvo sukurta šešėlyje.
Iš ES valstybių mūsų šalis pagal šį rodiklį užima ketvirtąją vietą. Pirmauja Bulgarija, kurioje šešėlinė ekonomika sudaro 31,9 proc., po jos eina Rumunija bei Kroatija. Palyginimui, Vokietijoje šešėlyje buvo sukurta vos 13,3 proc., o Austrijoje – 7,6 proc. prekių ir paslaugų.