Ūkininkai jau rikiuoja pavasario darbus

Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka

Rajono ūkininkai po žiemos sunykusiems pasėliams bando padėti tręšimu. Tačiau kai kurie mažai turi vilties, kad iššalę žieminiai pasėliai atsigaus, ir jau pradeda rikiuoti pavasario laukų darbus – teks atsėti išgedusių žieminių pasėlių plotus ir pasėti vasarojų.

Sunyko nemažai pasėlių

Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas pastebėjo, kad ūkininkai iš rudens džiaugėsi gražiai suvešėjusiais kviečiais, rapsais, tačiau per žiemą pasėliai beveik nesulaukė sniego patalo. Dėl to užklupę kad ir trumpalaikiai speigai augalams kirto per šaknis. Dalis ūkininkų dar vylėsi, kad galbūt žiemos padariniai bus menkesni, tačiau pavasarį jų optimizmas išnyko.
Vedėjas teigė, kad jau galima daryti išvadas apie žemdirbiams padarytus žiemos nuostolius. Nors tikslių duomenų nėra, spėjama, kad gali tekti atsėti apie 30–40 procentų kviečių. Ten, kur sunkesnės, šlapesnės dirvos, nukentėjo ir žieminiai rapsai, tačiau, nors ir keista, kai kur jų pasėliai visai neblogai peržiemojo.

Situacija labai skirtinga

R. Gramo teigimu, tame pačiame rajone ir net toje pačioje vietovėje situacija labai skirtinga: vienur išgyveno apie devyniasdešimt procentų kviečių, kitur – tiek pat žuvo.
„Daug ką lėmė veislės. Dėl to kaip diena nuo nakties skiriasi šalia esantys skirtingų veislių pasėlių laukai“, – pastebėjo vedėjas.
Ūkininkus nustebino tai, kad žiemos neatlaikė ne tik pietietiškos veislės, bet ir lietuviškos.
„Pietietiškos veislės kur kas derlingesnės, iš hektaro prikuliama iki aštuonių tonų grūdų. Gal todėl žemdirbiai rizikuoja jas sėdami, nors jos nepakelia speigų. Dėl tos pačios priežasties nuostolių patirta ir prieš trejus metus. Tai, kaip sakoma, jei vienais metais uždirbama, kitais prarandama – tai tokia rizika nepasiteisina“, – samprotavo vedėjas.

Teks dalį atsėti

R. Gramas pastebėjo, kad išlošė ūkininkai, vėliau pasėję žiemkenčius – pasėliai geriau išgyveno. Tam pritarė ir daug metų javų auginimu besiverčiantis ūkininkas iš Urvikių Viktoras Liaugaudas.
„Kur pasėjau kviečius rugsėjo mėnesį (geriausi sėjos terminai iki rugsėjo 25 dienos – B. R.) iki lietų, visi išnyko, liko tik vėlyvesnės sėjos. Gali tekti atsėti apie trečdalį kviečių“, – pasakojo ūkininkas.
Ne ką geresnėmis nuotaikomis gyvena ir „Aušros“ žemės ūkio bendrovė. Jos vadovas Viktoras
Černookas teigė, kad teks atsėti nemažai rapsų.
„Didelio derliaus negalime tikėtis iš žiemkenčių, pasėliai pašalę, daug kur išretėję. Paliksime tokius, kokie yra“, – apie patirtus nuostolius „Santarvei“ kalbėjo vadovas.
Anot jo, prie gamtos išdaigų prisidėję ir sėklų pardavėjai. Pamačius kaip iššalo šalčiams atsparios  veislės,  tapo aišku, kad visai ne tas sėklas bus įbrukę.

Bando augalus atgaivinti

Daug kur laukuose jau galima išvysti techniką su trąšų barstytuvais. Ūkininkai „Santarvei“ teigė, kad šitaip bando padėti nusilpusiems augalams. Tiesa, kai kurie dvejoja dėl tokių darbų – esą trąšų poveikis gali būti silpnas, nes augalų vegetacija dar ne ta. Be to, trąšas gali išplauti sinoptikų pranašaujami lietūs.
„Augalai jau atsigavę, reikia tręšti, jiems padėti, paskatinti jų atsibudimą. Sniegas nutirpęs visą mėnesį ir jų vegetacija prasidėjo, tačiau orai dar nėra pakankamai šilti, todėl augalai kankinasi“, – apie būtinumą jiems padėti tręšimu kalbėjo Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto