Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriaus specialistai, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Mažeikių skyriaus valdybos nariai praėjusią savaitę inicijavo savivaldos atstovų, rajono ūkininkų susitikimą.
Jame daug diskutuota apie „nusidėvėjusių“ kelių ir melioracijos sistemų keliamas problemas.
Ir nors didelio rajono žemdirbių susidomėjimo šis susibūrimas nesulaukė, dalyvavusieji sutinka, kad, kasmet prastėjant žvyrkelių bei melioracijos būklei, nieko nesiimant, kad ji būtų pagerinta, išbandymų ateityje tik daugės.
Į savivaldybės biudžetą kasmet „įkrintantys“ pinigai – valstybinės žemės nuomos mokestis – įvardijami kaip tie, kurie ateityje galbūt galėtų būti skiriami jei ne problemoms spręsti, tai bent joms užkamšyti. Todėl, panašu, bręsta būtinybė rajone didinti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą.
Melioracijos būklė – arti prie kritinės
Melioracijos statiniai, kaip ir bet kuris kitas nekilnojamasis turtas, veikiami gamtos sąlygų, laiko, netinkamai naudojami ar neprižiūrimi, dėvisi. Jiems tinkamai neveikiant, paviršinis vanduo semia laukus, o kai kuriais atvejais priartėja ir prie žmonių sodybų, statinių.
Viena svarbiausių temų ūkininkų ir savivaldos atstovų susitikime buvo skirta melioracijos būklei aptarti. Juolab kad melioracijos sistemų priežiūra – valstybės deleguota funkcija savivaldybėms.
Sausinamos žemės plotas Mažeikių rajone sudaro 87,7 tūkst. hektarų, iš jų 69 tūkst. hektarų sausinama drenažu.
Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Adelija Vėlavičienė informavo, kad bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas rajone siekia apie 80 proc., magistralinių melioracijos griovių – 95 proc. Kalbant apie drenažo tinklus ir pralaidas, situacija nėra geresnė – jų nusidėvėjimo lygis atitinkamai 75 ir 70 proc. Tiltų ir tvenkinių hidrotechnikos statiniai susidėvėję apie 60 proc.
Prioritetas – blogiausios būklės statiniams
Valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai rekonstruojami, remontuojami ir prižiūrimi valstybės biudžeto lėšomis.
Iš valstybės biudžeto mūsų rajonui šiems metams tam skirta 246 tūkst. eurų. Lėšos naudojamos melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams pagal patvirtintą melioracijos darbų programą. Prioritetas – blogiausios būklės melioracijos statiniams, magistralinės melioracijos grioviams.
Savivaldybė šiuo metu įgyvendina projektą „Mažeikių rajono Žemalės kadastro vietovės magistralinių melioracijos griovių, juose esančių statinių rekonstrukcija“. Projektui skirta 300 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų. Savivaldybės administracija prisideda 161 tūkst. eurų.
Įgyvendinant projektą planuojama rekonstruoti 17 km magistralinių griovių, rekonstruoti 27 pralaidas, 200 drenažo žiočių ir įdiegti aplinkosaugines priemones.
Melioracijos fondui nepritartų
Ūkininkai tikino: kiek gali, tiek ir patys remontuoja, atnaujina melioraciją ir jos įrenginius.
„Aš pats gal daugiau nei dvidešimt metų tvarkau tas melioracijas – ir savo, ir ne savo teritorijose. Kartais būna taip, kad bėda, avarija ir ne tavo, o kitoje teritorijoje, bet pasekmės gresia tavo žemei. Kitąkart, norėdamas sau reikalą išsispręsti, turi ir kitam sutvarkyti“, – kalbėjo ilgametis Savivaldybės tarybos narys, ūkininkas Andriejus Virkutis.
Lietuvoje, o kartu ir mūsų rajone pasigirsta kalbų, pasvarstymų steigti Melioracijos fondą valstybei priklausantiems melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti ir prižiūrėti.
„Būčiau prieš tokį fondą, nes esu daug pinigų investavęs į melioraciją. Išeitų taip, kad reikėtų pinigus fondui mokėt, o pas mane niekas nieko neremontuotų, nes nieko ir nereikia remontuoti.
Iš esmės, kai kalbama apie melioraciją, manau, kad gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas“, – nuomonę išsakė A. Virkutis.
Lėšų poreikis didelis
Toliau – apie kelius. Savivaldybei priklauso 1144 kilometrai vietinės reikšmės viešųjų ir vidaus kelių. Iš jų 942 kilometrai – su žvyro danga ir gruntiniai keliai. Aštuoniose kaimiškose seniūnijose driekiasi 917 kilometrų žvyro ir gruntinių kelių.
Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Kosienė informavo, kad pernai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPP) Savivaldybė gavo kiek daugiau nei 2 mln. eurų – ir keliams statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, ir paprastajam remontui, priežiūros darbams. Iš savivaldybės lėšų tam buvo panaudota dar 1,2 mln. eurų.
Anot specialistės, didžiausią dalį tų lėšų „suvalgo“ žvyrkelių asfaltavimas. Kai skiriama pinigų kokiam didesniam objektui asfaltuoti, žvyrkeliams prižiūrėti lieka nedaug.
V. Kosienė informavo, kad tik žvyrkeliams, kritiškiausioms jų vietoms sutvarkyti pernai iš savivaldybės biudžeto skirta apie 65 tūkst. eurų. Kaimiškosios seniūnijos iš valstybės skirtų KPP lėšų žvyrkeliams greideriuoti, žvyruoti panaudojo 137 tūkst. eurų. Kelių su asfalto danga priežiūrai iš KPP panaudoti 64 tūkst. eurų.
„Koks yra lėšų žvyrkelių remontams poreikis?“ – nuskambėjo LŪS Mažeikių skyriaus pirmininko Eligijaus Pocevičiaus klausimas.
„Poreikis yra didžiulis. Daug metų buvusiai „Lietuvos automobilių kelių direkcijai“, dabartinei „Via Lietuva“, rengėme lenteles, skaičiavimus – ėjo kalba apie visų žvyrkelių asfaltavimą. Bet reikalas labai sunkiai juda“, – atsakė V. Kosienė.
Būtina ieškoti sprendimo būdų
Pasak rajono ūkininko Audriaus Vanago, melioracijos ir kelių būklė ūkininkams – vieni svarbiausių dalykų.
„Kiekvienas susiduriame su tuo, kad kai prasideda ekstremalūs reiškiniai, vienu metu pablogėja ir keliai, ir pamatome melioracijos sistemos nepajėgumą nutraukti perteklinius vandenis. Žiūrint į tai, kokiu principu ir kokiu tempu finansuojamas inžinerinių tinklų remontas, matome, kad greitai nusidėvėjimas bus ne aštuoniasdešimt, o šimtas dešimt procentų“, – kalbėjo ūkininkas.
Jis ragino kolegas rimtai pagalvoti ir ieškoti sprendimo būdų, kaip investuoti į šios infrastruktūros atnaujinimą pasitelkiant ne tik savivaldybės biudžeto lėšas.
Įgyvendina ūkininkų inicijuotą programą
Susirinkime dalyvavęs LŪS Pakruojo skyriaus vicepirmininkas Gedas Špakauskas papasakojo apie nuo 2019 metų šiame rajone taikomą praktiką, kaip pagerinti žvyrkelių būklę, – Pakruojo rajono savivaldybės ir ūkininkų žvyrkelių remonto programą.
Žvyrkelių būklei gerinti anksčiau kasmet buvo skiriama po 100 tūkst. eurų, o dabar po 120 tūkst. Tai dalis pinigų, surenkamų už žemės mokestį.
Svečias akcentavo, kad programai yra skirta atskira savivaldybės biudžeto eilutė ir kad be šios programos žvyrkeliams prižiūrėti, sutvarkyti, būtiniausiems darbams atlikti skiriama ir įprastų KPP lėšų iš valstybės, savivaldybės biudžeto.
„Nėra taip, savivaldybė, tarkim, vienoj eilutėj, iš kurios finansuojami einamieji remontai, sumažino, o mūsų – Pakruojo rajono savivaldybės ir ūkininkų žvyrkelių remonto programai davė. Viskas išliko, o programa reiškia papildomas lėšas. Beje, iš karto buvome griežtai nusistatę, kad šiai programai lėšos turėtų būti įdedamos į atskirą savivaldybės biudžeto eilutę. Antraip, manome, kad programa ir būtų likusi tik pasakymu, kad „padidinome, paskyrėme“, nes „numuilinimo“ pavyzdžių jau buvome turėję iš anksčiau“, – pasakojo G. Špakauskas.
Sprendžia patys ūkininkai
Pakruojo rajone įgyvendinamoje programoje numatyta: 120 tūkst. eurų kasmet išdalijama 4 seniūnijų žvyrkeliams pagerinti (iš viso rajone yra 8 seniūnijos). Kitais metais ta pati suma skiriama likusioms keturioms seniūnijoms. Tai reiškia, kad per porą metų pagerinama po 12–15 kilometrų Pakruojo rajono žvyrkelių.
„Aišku, už tuos 25–30 tūkst. vienoje seniūnijoje pagerinama vidutiniškai 2–4 kilometrai kelių. Tai nėra daug, bet kartais būna atkarpų, kurios sunkiai pravažiuojamos ir kurioms žūtbūt reikia remonto“, – kalbėjo G. Špakauskas.
Anot ūkininko, pagal šią programą nėra gerinami lauko keliukai prie atskirų ūkininkų valdų. Tvarkytinų kelių atranka vykdoma taip: LŪS Pakruojo skyriaus tarybos nariai pravažiuoja savo seniūnijų kelius, susikviečia ūkininkus ir visi drauge aptaria, kuriuos kelio ruožus reikia tvarkyti konkrečiose seniūnijose.
Jis pridūrė, kad nors programa ir vadinasi „Pakruojo rajono savivaldybės ir ūkininkų žvyrkelių remonto programa“, žvyrkeliais naudojasi kaimuose gyvenantys žmonės, jais kasdien rieda mokykliniai autobusiukai.
Sudėtinga mokestį surinkti
Išklausius informaciją apie Pakruojo rajono savivaldybėje taikomą praktiką, svarstant, kad galbūt ateityje ir mūsų rajono žvyrkelių ar melioracijos sistemų būklei gerinti būtų galima skirti bent dalį pinigų iš tų, kurie surenkami už valstybinės žemės nuomą, kilo diskusija apie mūsų rajone taikomus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus.
Šiuo metu Mažeikių rajone taikomas 0,45 proc. žemės mokesčio tarifas ir jis buvo sumažintas nuo prieš tai buvusio 0,55 proc. Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas yra 0,25 proc. Tai yra apie 8 eurus už hektarą, priklausomai nuo to, kur yra valstybinės žemės sklypai, nuo žemės būklės.
G. Špakauskas informavo, kad Pasvalio rajone išsinuomoti hektarą valstybinės žemės kainuoja 143 eurus.
„Privačios žemės nuoma pas mus kainuoja apie 250 eurų už hektarą, o kai kur – ir 300 eurų. Mes iš principo džiaugiamės, kad valstybinės žemės nuoma yra mažesnė. Juolab kad ta žemė yra geros būklės, melioruota, jos našumo balas aukštas“, – paaiškino pasvalietis.
Kita vertus, svečias pridūrė, kad tarifai tarifais, bet yra bėda: tuos mokesčius sudėtinga surinkti. Valstybinės žemės nuomos sutartys ilgalaikės, besitęsiančios po ketvirtį amžiaus. Ir dalis nuomininkų tuo piktnaudžiauja: nemoka nuomos mokesčio, nes žino, kad sutartys nebus nutrauktos.
Mažeikiškiai ūkininkai tik papildė kolegą: Pasvalio krašte žemės našios, iš jų prikuliama dvigubai daugiau derliaus nei Mažeikių rajone. Todėl žemės nuomos – ir valstybinės, ir privačios – didelės kainos suprantamos.
Padidinti galima, o koks bus efektas?
Savivaldybės mero pavaduotoja Živilė Undraitienė priminė: pernai Verslo darbo grupės posėdyje buvo kalbėta apie valstybinės žemės ūkio paskirties nuomos tarifus.
Pasak jos, kaimyniniuose rajonuose taikomi maždaug 1,2–1,5 proc. valstybinės žemės nuomos tarifai. Kitaip tariant, didesni nei Mažeikių rajone.
„Jei ūkininkai nuomojasi žemę iš fizinių asmenų, moka kur kas daugiau – po 100–200 eurų už hektarą. Mūsų rajono žvyrkeliams tvarkyti šiems metams numatyta 100 tūkst. eurų. Galbūt galėtume tą sumą padidinti pridėdami papildomai pinigų nuo surinktų už valstybinės žemės nuomos mokestį. Tai – diskusijų klausimas. Labai lauktume jūsų, ūkininkų, nuomonės“, – kalbėjo mero pavaduotoja.
Ne vienus metus Savivaldybės taryboje dirbančio Rimanto Gramo įsitikinimu, kai kalba sukasi apie pinigus, apie idėją didinti vieną ar kitą mokestį, būtina skaičiuoti, kokį efektą tai duos.
„Man regis, per metus už valstybinės žemės nuomą surenkama tik apie 17 tūkst. eurų. Tai labai maži pinigai, būtų kiek daugiau nei po du papildomus tūkstančius eurų kiekvienai seniūnijai.
Tarifus Taryba padidinti, žinoma, gali, bet kiek iš to būtų naudos?“ – svarstė politikas.
Problemas spręsti reikia patiems
LŪS Mažeikių skyriaus narys A. Vanagas sakė: paanalizavus duomenis apie kituose šalies rajonuose taikomus valstybinės žemės nuomos tarifus, matyti, kad Mažeikių rajone jis pats mažiausias. Ten, kur susibūrusios stiprios žemdirbių bendruomenės, kur gyvena ir dirba stiprūs ūkininkai, tarifai kur kas aukštesni, jie svyruoja tarp 2–3 proc.
A. Vanago nuomone, ir Mažeikių rajone, pasiremiant Pakruojo rajono pavyzdžiu, būtų galima pradėti kurti žvyrkelių gerinimo programą.
„Čia tik reikia viso rajono ūkininkų noro, sprendimo, valios. Turime suprasti: yra turtas, į kurį daug metų nėra investuojama. Ir niekas neinvestuos. Mes patys turime kurti kokį nors darinį: galima jį vadinti atskira eilute biudžete keliams gerinti, galima vadinti ūkininkų fondu. Bet nuo ko nors reikia pradėti spręsti problemas“, – kalbėjo ūkininkas.
Išsinuomoja ne tie, kam labiausiai reikia
A. Vanagas ir dalis kitų susirinkimo dalyvių įvardijo problemą: valstybinę žemę neretai išsinuomoja arba „susirenka“ ne tie ūkininkai, kuriems jos labiausiai reikia, o tie, kurie greičiausiai ją pasiekia. O išsinuomoję nebūtinai ją dirba.
Manoma, kad padidinus valstybinės žemės nuomos tarifus papilnėtų biudžetas ir daugiau pinigų būtų galima skirti kelių būklei gerinti. Be to, gal didesnis mokestis sumažintų „sofos ūkininkų“– asmenų, kurie su žemės ūkiu turi mažai ką bendro, bet nuomojasi žemes, o paskui sugeba gauti žemdirbiams skirtas išmokas, – galimybes nuomotis žemę, kurios jiems realiai nereikia.