Ukrainos ateitis – Europos Sąjungoje

Rugsėjo 11–14 d. Strasbūre vyko Europos Parlamento (EP) plenarinė sesija. Šis parlamentarų susibūrimas – neeilinis – jame Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pasakė paskutinę kalbą savo kadencijoje.
Į EP narius šios sesijos metu kreipėsi ir Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Dalijamės pagrindiniais EP sesijos akcentais, balsavimų rezultatais ir Lietuvos europarlamentarų nuotaikomis iš Strasbūro prieš artėjančius rinkimus, kurie vyks kitų metų birželį.

U. Von der Leyen: parama Ukrainai neišblės

EK pirmininkės metiniame pranešime apie padėtį Europos Sąjungoje (ES) daugiausia dėmesio buvo skirta karui Ukrainoje, Europos Žaliajam kursui, nuveiktiems darbams ir bendriems ES siekiams.
„Palaikysime Ukrainą kiekviename žingsnyje, tiek, kiek reikės, – sakė U. Von der Leyen, pridurdama: – Didžiuojuosi galėdama pranešti, kad Komisija pasiūlys pratęsti laikinąją apsaugą ES apsistojusiems ukrainiečiams.“

Ji informavo: per ketverius metus investicijoms ir reformoms pasiūlyta skirti dar 50 mlrd. eurų.
„Tai padės Ukrainai žengti į ateitį atkūrus šiuolaikišką ir klestinčią šalį. Ši ateitis aiškiai matyti. Parlamentas tai garsiai pasakė: Ukrainos ateitis yra mūsų Sąjungoje“, – akcentavo EK pirmininkė.
Kalbėdama apie bendros ES plėtros svarbą, U. Von der Leyen pabrėžė, kad reikia pasigilinti į kiekvieną politikos sritį ir pažvelgti, kokią įtaką jai padarys didesnė Sąjunga.

„Todėl Komisija pradės rengti seriją plėtrai pasirengti skirtų politikos peržiūrų, kad būtų aišku, kaip kiekvieną sritį gali tekti pritaikyti prie didesnės Sąjungos“, – kalbėjo EK vadovė.

Kinijos tyrimas, dabartiniai ES iššūkiai ir naujieji principai

U. Von der Leyen teigimu, pasaulinės rinkos yra užtvindomos pigesniais kiniškais automobiliais, o Kinijos valstybės subsidijomis jų kaina dirbtinai palaikoma maža. Dėl to iškraipoma ES rinka.
„Kadangi su tuo nesitaikstome viduje, neįsileisime ir iš išorės. Taigi šiandien galiu paskelbti, kad Komisija inicijuoja antisubsidijų tyrimą dėl iš Kinijos gaunamų elektromobilių. Europa atvira konkurencijai. Bet ne kainų lenktynėms, nukenčiant standartams“, – pabrėžė EK pirmininkė.

Kalbėdama apie žemės ūkį ir gamtos apsaugą, U. Von der Leyen dėkojo ūkininkams, kurie kreipia dėmesį į tvarumą. „Norėtume pradėti strateginį dialogą dėl žemės ūkio ateities Europos Sąjungoje“, – užsiminė ji.
Strasbūre EK vadovė kalbėjo ir apie ES ekonominius išbandymus. Pirmasis jų – problemos darbo rinkoje: „74 proc. mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) teigia, kad joms trūksta kvalifikuotų darbuotojų.“
Antrasis – užsitęsusi didelė infliacija, kuriai, anot EK pirmininkės, sugrąžinti iki Europos centrinio banko vidutiniu laikotarpiu siekiamo dydžio prireiks laiko.

Trečiasis ES iššūkis – kaip lengviau užsiimti verslu. Planuojama iki metų pabaigos paskirti EK pirmininkei atskaitingą ES MVĮ atstovą, kadangi norima žinoti kasdienes įmonių problemas.
U. Von der Leyen atkreipė dėmesį ir į dirbtinio intelekto plėtrą.
„Esu įsitikinusi, kad Europa kartu su partneriais turėtų rodyti pavyzdį, kaip turėtų būti visuotinai reglamentuojamas dirbtinis intelektas, remiantis trimis principais: apsaugos, valdymo ir inovacijų orientavimo“, – kalbėjo EK pirmininkė.

Nors U. Von der Leyen pranešime daug kalbėjo apie nuveiktus darbus ir tai, kas laukia ateityje, kol kas savo dalyvavimo kitų metų rinkimuose ji dar nepatvirtino.

S. Cichanouskaja: mūsų karas yra tylus

Strasbūre skaitydama pranešimą baltarusių tautos opozicijos lyderė S. Cichanouskaja pabrėžė: „Kitaip nei karas Ukrainoje, mūsų karas yra tylus. Rusijos tikslas šiame kare yra toks pat, kaip ir Ukrainoje, – suverenią šalį Baltarusiją paversti dar viena bedvase Rusijos kolonija.“

Jos teigimu, baltarusių nacionalinė tapatybė yra naikinama tyliai, pamažu nutraukiant viską, kas juos sieja su Europa. Dėl to susirinkusiuosius į EP ji skatino toliau nepasiduoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Baltarusijai vadovaujančiam Aleksandrui Lukašenkai. „Teroras, kurį jie vykdo prieš baltarusius, padarė mus dar ryžtingesnius, o mūsų dvasią – dar stipresnę. Joks teroras, jokie KGB agentai su balaklavomis ir „Vagnerio“ banditai negali sunaikinti Baltarusijos laisvės troškimo“, – akcentavo Baltarusijos opozicijos lyderė.

S. Cichanouskaja dėkojo drąsiems baltarusiams ir atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis jų priešinasi savais būdais: kas slapčia skaito „ekstremistinę“ spaudą, nutekina svarbią informaciją ar padeda kariams savanoriams, o kas kalba garsiai ir už tai dabar sėdi kalėjime.

„Aš lenkiu galvą prieš drąsius baltarusius, kurie diena po dienos demonstruoja tikrą didvyriškumą ir neblėstantį atsparumą. Šiame tyliame kare yra daug tylių herojų“, – pabrėžė opozicijos vadovė.

Padėka Lietuvai ir noras būti ES dalimi

Baltarusių opozicionierė padėkojo Lietuvai ir Lenkijai už atvertas galimybes Baltarusijos piliečiams ir paprašė visos ES toliau teikti prieglobstį nuo represijų bėgantiems tautiečiams.
Ji išreiškė susirūpinimą dėl A. Lukašenkos pasirašyto dekreto, kuriuo atsisakoma išduoti pasus užsienyje gyvenantiems baltarusiams.

Pasak S. Cichanouskajos, reikia rasti sprendimą, kad baltarusiai užsienyje būtų saugūs: „Tikimės, kad kitais metais pradėsime išduoti savo baltarusiškus pasus ir šiuo klausimu konsultuosimės su Europos Komisija. Šis dokumentas patvirtins Baltarusijos pilietybę ir tarnaus kaip kelionės dokumentas baltarusiams. Pasimokėme iš Baltijos šalių, kurios sovietų okupacijos metais išdavė savo pasus tremtiniams. Labai greitai atvyksime į jūsų šalis prašydami pripažinti mūsų naująjį Baltarusijos pasą.“

S. Cichanouskaja savo kalbą užbaigė didžiojo europiečio Vaclovo Havelo citata: „Manau, kad Baltarusijos ateitis glaudžiai susijusi su Europos ateitimi, Europos ateitis susijusi su demokratinės ir nepriklausomos Baltarusijos ateitimi. Tikiu, kad vieną dieną mes priimsime Baltarusiją į ES.“

R. Juknevičienė: gyvybinis interesas – laikyti Vakarų frontą

Baltarusių opozicijai planuojant naujų pasų išdavimą, Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė sakė, kad turime ieškoti galimybių jiems padėti.
„Tai gali būti dokumentas, saugantis baltarusių valstybingumą nuo dabar šliaužiančios Rusijos aneksijos ir išsaugantis tą šviesiąją Baltarusijos visuomenės dalį, kuri, aš tikiu, ateityje kurs kitą Baltarusiją“, – susitikimo metu kalbėjo ji.

Penktadienį EK komisijai nusprendus nepratęsti draudimo importuoti ukrainietiškus grūdus į penkias Ukrainos kaimynines šalis (Lenkiją, Bulgariją, Vengriją, Rumuniją ir Slovakiją), Lenkija, Vengrija ir Slovakija yra pasiryžusios nepaisyti šio ES sprendimo.
„Gali būti, kad po spalio mėnesį Lenkijoje vyksiančių rinkimų šios emocijos atauš“, – dar prieš EK sprendimą komentavo europarlamentarė.

Kalbėdama apie Europos ateitį, R. Juknevičienė patikino, kad karas Ukrainoje privertė stiprinti Europos gynybos pramonę ir dideliais žingsniais judama į priekį: „Reikšmingiausias mano darbas – būnant didžiausios EP politinės grupės Europos liaudies partijos vadovybėje, karo Ukrainoje kontekste formuoti užsienio ir saugumo politiką taip, kaip mes suprantame ją Lietuvoje, kad ES požiūris ir veiksmai atitiktų mūsiškius. Laikyti Vakarų frontą yra mūsų gyvybinis interesas.“
Europarlamentarė pažymėjo, kad dar prieš karą, pradėjus dirbti EP, jos vienas iš tikslų buvo pasiekti didesnį sovietinių nusikaltimų įvertinimą. Ji džiaugėsi, kad EP renginių sąraše atsirado naujas dalykas – kasmetinis ištremtųjų pavardžių skaitymas birželio mėnesį.

„Tos pavardės – visų nukentėjusių tautų. Ačiū „Misijai Sibiras“, kuri tai pradėjo Lietuvoje. Ši idėja man labai patiko ir džiugu, kad ji prigijo ir čia“, – Strasbūre mintimis dalijosi R. Juknevičienė.
Ji patvirtino, kad dalyvaus kituose EP rinkimuose: „Dabar jaučiuosi labiau pasiruošusi, nei buvau 2019-aisiais.“

B. Ropė: EP rinkimai – labai svarbūs žemės ūkio sektoriui

Žaliųjų frakcijos narys europarlamentaras Bronis Ropė, dirbdamas EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, susitikimo su žurnalistais Strasbūre metu daugiausia dėmesio skyrė būtent šiai sričiai.
Viena aktualiausių šiandienos problemų yra tai, kad Lietuvos ūkininkai gauna gerokai mažesnes išmokas už pasėlius lyginant su kitomis ES senbuvėmis: Prancūzija, Vokietija, Danija.
„Vadovų taryba priėmė sprendimą, kad 2013 metais išmokos turėjo suvienodėti. Šiandien – 2023-ieji – išmokos Lietuvoje pasiekusios 75 proc. vidurkio“, – apie situaciją kalbėjo B. Ropė.

Jo teigimu, 2021–2027 m. laikotarpiu tiesioginės išmokos Lietuvos žemės ūkio politikai yra padidintos net 30 proc., tačiau bėda ta, kad pati Lietuva prie to neprisideda: „Daugumoje ES šalių valstybės kaimo plėtrai prisideda tiek pat, kiek skiria Europa. Gaila, bet Lietuva neprisideda.“
Pasak europarlamentaro, artėjantys EP rinkimai – labai svarbūs žemės ūkio sektoriui, kadangi 2025–2026 m. prasidės rimtos diskusijos dėl naujosios bendrosios žemės ir ūkio politikos ir finansinio paketo 2028–2034 m.

B. Ropės teigimu, jo pagrindinis siekis – dirbti ne Lietuvos valdžiai, o Lietuvos žmonėms. Dėl to jis pabrėžė vieną pagrindinių savo ir komandos nuveiktų darbų EP – Lietuvoje sudaryti du atskiri regionai – Sostinės regionas iš Vilniaus apskrities bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas iš likusių 9 apskričių. Šių regionų statistiniai duomenys naudojami planuojant ES finansinę paramą.

Europarlamentaras atkreipė dėmesį ir į kitą kritinį klausimą – Ignalinos atominės elektrinės uždarymą.
„Tai kasmet kainuoja apie 125 mln. eurų. Jei toliau tų pinigų negausime iš ES, reikės mokėti patiems. Dabar Lietuva prisideda 14 proc. Nors buvo siūlymas, kad prisidėtų 20 proc., pavyko išlaikyti 14 proc. ribą. Labai svarbu, kad ES finansavimas būtų užtikrintas ir kitu laikotarpiu – po 2027 metų“, – kalbėjo B. Ropė, pabrėždamas, kad Ignalinos atominė elektrinė kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

Jo manymu, ši problema yra baisesnė nei Astravas, tačiau apie tai nėra kalbama taip garsiai, kaip reikėtų.
Kol kas B. Ropė savo dalyvavimo kituose EP rinkimuose nepatvirtino: „Priklausys nuo to, ką deleguos partija. Tačiau sutikčiau dar padirbėti, kadangi situaciją žinau, problemas matau ir regioninėje politikoje, ir žemės ūkio srityje.“

EP plenarinės sesijos balsavimų rezultatai

Strasbūre vykusios EP plenarinės sesijos metu buvo pritarta Europos Vadovų Tarybos sprendimui kitos kadencijos EP vietų skaičių padidinti nuo 705 iki 720.
Patvirtintos naujosios Žaliojo kurso taisyklės, susijusios su aviacinio kuro tiekimu, – jos įpareigoja kuro tiekėjus iki 2050 m. ES oro uostams tiekti bent 70 proc. tvaraus kuro.

EP balsavo už geresnės oro kokybės reikalavimus – siūloma išplėsti oro taršos testavimo priemonių tinklą, taip pat visoje ES suvienodinti oro kokybės rodiklius, juos viešinant kas valandą.
Pritarta svarbiausių ES žaliavų taisyklių pokyčiams, siekiant sustiprinti žaliavų tiekimo saugumą ir tvarumą.
Taip pat siūloma sustiprinti vartotojų apsaugą nuo elektros energijos kainų šoko.
Dėl galutinių taisyklių projektų ir sprendimų šiais klausimais bus pratęstos derybos su ES Taryba.
Karolina BALČIŪNAITĖ