„Salelėje“ prie Varduvos upės vyksta įvairiausi ukriniškių susitikimai – juos vilioja jaukus žemės plotas, iš visų pusių skalaujamas Varduvos. Ši vieta buvo pasirinkta ir projekto „Vasara be amžiaus cenzo“ renginiui. Ernestos Grišanovės nuotr.
Ukrinuose, salelėje prie Varduvos upės, vyko skaitymai, panaudojant teatro dėžutę, žodžių žaidimai, loterija.
Skaitymuose, kuriuos surengė viešosios bibliotekos Ukrinų filialo bibliotekininkė Valda Muravjovienė, dalyvavo močiutės, anūkėliai, tėveliai.
Pamėgtoje vietoje – prasmingas susitikimas
Ukriniškiai turi labai gražią vietą prie upės, kurią vadina Salele. Tai nedidelis žemės plotelis, iš visų pusių skalaujamas Varduvos upės vandens, ir atrodo kaip tikra sala. Vietiniai žmonės šią vietą labai mėgsta, ypač vasarą, kai visi čia renkasi maudytis ar kitaip pramogauti.
Neatsitiktinai čia vyko ukriniškių, mėgstančių knygas ir skaitymą, susitikimas. Renginio pradžioje visi įdėmiai stebėjo neįprastą pasiruošimą skaitymui. Bibliotekininkė ant stalo pasidėjo gražią dėžutę, o ją atidarius, lyg atitraukus scenos užuolaidas, pasirodė paveikslėlis.
Paveikslas keitė paveikslą, o kiekvieno vaizdą papildė bibliotekininkės pasakojimas. Susirinkusiems buvo pasakojama Beatrice Alemagna knygos „Liūtas Paryžiuje“ istorija. Tokie skaitymai, panaudojant teatro dėžutę, vadinami „kamišibai“. Ši tradicija kilo iš Japonijos ir jau XII amžiuje buvo naudojama vienuolių budistų. Išvertus iš japonų kalbos tai reiškia „popieriaus teatras“.
Amžius – ne taip svarbu
Dalyviai, pasiklausę istorijos apie liūtą, kuris atrado puikią vietą Paryžiuje, spėliojo, kur Ukrinuose jis norėtų apsistoti. Bibliotekoje, prie upės, prie bažnyčios – skambėjo pasiūlymai.
Vėliau vyko žaidimai, kuriuos organizavo bibliotekos savanoriai Agnė, Irmantas ir Lukas. Judriuose ir žodžių žaidimuose kartu dalyvavo ir babytės, ir jų anūkai.
Šis susitikimas – viena iš Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ukrinų filialo projekto „Vasara be amžiaus cenzo“ veiklų. Projektą iš dalies remia Mažeikių rajono savivaldybė. Prie upės linksmai laiką leido babytės, anūkėliai, tėveliai, jie drauge klausėsi pasakojimo, žaidė.
„Smagu, kad draugystei nėra amžiaus cenzo“, – tvirtino V. Muravjovienė. Su šia mintimi sutiko visi į Salelę susirinkę ukriniškiai.
O kur Jūsų gražuolė mokykla? Kas su mūsų tauta vyksta, kad nunykstame? Čia tiek gražių akimirkų kadais turėta. Tiek puikių mokytojų ir labai atsidavusių Tėvynei Lietuvai būta net okupacijos metais. Linkėjimai Petrui Everlinui, jei dar gyvena čia, jei gyvas? „Einfach super toll“ būta. Grüße aus Bugenen!