Keltas per Ventą ties Stulpino malūnu. Vaclovo ŽILEVIČIAUS nuotraukos
[nggallery id=245 template=caption]Kaip atrodė Mažeikių miestas, jo apylinkės, ką veikė tuometiniai mažeikiškiai, kuo užsiiminėjo kolūkiečiai, kokia buvo kolūkių technika prieš penkiasdešimt ir daugiau metų, sužinosite apsilankę muziejuje ateinantį antradienį atidaromoje fotografo, laikraščio „Komunistinis rytojus“ bendradarbio Vaclovo Žilevičiaus fotografijų parodoje.
Ši unikali, iš tų laikų negatyvų prikelta paroda skirta fotografo 90-sioms gimimo metinėms.
Buvo atsiskyrėlis
Parodą rengęs muziejininkas Vytautas Ramanauskas pasakojo, kad informacijos, žinių apie šį įdomų Žemaitijos kampelį fotografijose įamžinusį žmogų išlikę labai mažai, arba beveik nieko.
Jį žinojo, pažinojo daug žmonių, bet kai paprašai ką nors papasakoti apie jį – neturi ką pasakyti.
„Mano tėvukas taip pat pažinojo jį ir sako, kad tai buvo keistuolis, nelabai linkęs bendrauti, vienišius, nevedęs, buvo pusiau atsiskyrėlis“, – pasakojo muziejininkas.
V. Žilevičius gimė 1922-aisiais, mirė 1991 metais. Gimtinė – Židikai, tėvai buvo neeiliniai Smetonos laikų inteligentai: mama – mokytoja, tėvas – tarnautojas, pats V. Žilevičius buvo baigęs gimnaziją.
Negatyvus saugojo muziejininkai
Nuo 1958 iki 1963 metų V. Žilevičius dirbo fotokorespondentu Mažeikių laikraštyje „Komunistinis rytojus“, vėliau kurį laiką – „Pergalės vėliavoje“.
Po bendradarbiavimo laikraštyje, V. Žilevičius pakeitė nemaža darbų: be fotografavimo, yra dirbęs agronomu, Židikų bibliotekos vedėju, paskutinė jo darbovietė buvo Mažeikių 23-ioji kilnojamoji mechanizuota kolona. Netoli jos Montuotojų gatvėje tebėra išlikę V. Žilevičiaus palei gatvę sodinti beržai ir beržynas.
Po V. Žilevičiaus mirties nuvažiavę į Židikus, muziejininkai jo nuomotame kambaryje rado daugybę negatyvų: vieni jų buvo sukarpyti, sužymėti, kas kur užfiksuota.
„Negatyvus parsivežėme ir saugojome pas save, kai ką iš jų panaudodavome, bet darbų visumos iki šiol neturėjome: buvo tik pavienės fotografijos“, – pasakojo muziejininkas.
Fotografijos įvairiausios
Kai Savivaldybė paskelbė konkursą kultūriniams projektams, V. Ramanauskas pateikė paraišką dėl V. Žilevičiaus negatyvų skaitmeninimo ir parodos parengimo.
Fotografijose išlikę Mažeikių senamiesčio gatvių vaizdai, Derliaus šventė senamiesčio turguje – ten, kur dabar Nepriklausomybės aikštė, universalinės parduotuvės, Tirkšlių stadiono statyba, šventė Sedoje, Alaus daryklos, Gedrimų durpyno, Bugenių plytinės, melioracijos, įvairiausių rajono kolūkių darbo vaizdai, – kas nors fotografijose gali net atpažinti save.
„Ir visa ta medžiaga su aprašymais būdavo spausdinama laikraščiuose. Tada žmonėms visa tai atrodė kasdienybė, o dabar tai unikali medžiaga, kurios mažeikiškiai, ypač jaunoji karta, tikrai nėra matę“, – tikino V. Ramanauskas.
Šią parodą buvo galima surengti ir anksčiau, bet kol nebuvo skaitmeninių technologijų, būtų nukentėjusi nuotraukų kokybė. Be to – šiemet tai puiki proga pagerbti fotografą jo jubiliejaus proga.
