Jau kelerius metus iš eilės Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, Politiškių kaime, gyvenanti šeima kuria žiemos meną sniege. Sniegas jiems tampa drobe, o kojos teptukais.
Piešiniai sniege tampa šeimos tradicija
„Kiekvieną žiemą laukiame sniego ir jį paverčiame drobe. Idėja sukurti piešinį ant sniego pirmą kartą kilo prieš Vasario 16-ąją, kai buvo minimas Lietuvos tūkstantmetis“, – pasakojo šios netradicinės idėjos autorė Ingrida Mikalauskienė.
Lietuvai minint tūkstantmetį moteris su savo vyru Aurimu sniege „nutapė“ Lietuvos trispalvę. Na, o vėlesnėmis žiemomis ėmėsi rimtesnio darbo. Tik sulaukusi sniego ir tinkamų orų pora kojomis mina įspūdingus reginius. Šiųmetis kūrinys – apie 10 metrų skersmens ornamentas tautiniais motyvais.
„Aš esu labiau organizatorė. Mano vyras daugiau prie meno. Jis, matyt, menininko gyslelę paveldėjo iš savo giminės, jo senelis buvo liaudies drožėjas. Vyras kuria ornamentus sniege, o aš sumanau idėją, ją pareklamuoju. Taip vienas kitą papildydami ir sukuriame tuos šedevrus“, – pasakojo moteris ir tikino, kad norint sukurti sėkmingą kūrinį labai svarbu, jog būtų ne tik sniego, bet ir saulės, nes be saulės šviesos sniege piešinio nesimato.
Grožį kuria visiems
Piešinio apskritimas minamas naudojant virvę. Vienas žmogus laiko ją stovėdamas viduryje, o kitas eina aplinkui, kad apskritimo skersmuo būtų tikslus. Kalbinta moteris pasakojo, kad ornamentams išgauti nereikia specialių skaičiavimų ar eskizų – jie išeina savaime. Šiųmetis poros kūrinys sniege gimė per valandą, kiekvienam iš jų numinant po 1 800 žingsnių.
Kiek sniego drobėje nugulęs piešinys laikysis, priklausys nuo gamtos sąlygų. Jį gali ištirpinti saulės šiluma. Tačiau kažkaip ypatingai šio grožio apsaugoti, kad jis išsilaikytų ilgiau, Mikalauskų šeima nesistengia. Džiaugiasi atvykstančiais pasigrožėti žmonėmis, nors pripažįsta, kad gražiausiai ornamentai sniege atsispindi žiūrint į nuotraukas, darytas drono.
„Šiemet sulaukėme tikrai daug žiūrovų. Žmonės grožėjosi ir fotografavo, tai labai malonu, nes šį grožį ir kuriame ne dėl savęs, o kad visiems būtų gražu“, – džiaugėsi I. Mikalauskienė.
Daiva ČEPĖNIENĖ
daiva@utenosdiena.lt
