V. Tamošiūnas: ši diena – tinkamas laikas kurti ir laukti geresnių laikų

Mažeikių muziejaus vitrinose šiuo metu eksponuojami Virginijaus Tamošiūno paveikslai.Vido STANKAUS nuotr.

Mažeikių muziejaus vitrininiuose languose nuo lapkričio iki metų pabaigos eksponuojami mažeikiškio dailininko ir pedagogo Virginijaus Tamošiūno tapybos darbai.
Žmonės, išsiruošę pasivaikščioti po Senamiesčio parką, kviečiami juos apžiūrėti ir bent taip – žvelgiant pro stiklą – pabandyti pasijusti lyg parodoje.

Sugriuvo planai dėl parodų

Su paveikslų autoriumi V. Tamošiūnu paskutinį kartą kalbėjomės rugpjūtį, „tarpukarantiniu“ metu. Toks laiko atkarpos, buvusios nuo pirmojo Lietuvoje paskelbto karantino pabaigos iki antrojo pradžios, apibrėžimas sukasi mintyse. Vasarą žmonės buvo pradėję truputį laisviau kvėpuoti – tikėjo, kad gyvenimas pamažu grįš į normalias vėžes, gal nedrąsiai, tačiau vis tiek kūrė ateities planus.
Žodis „tarpukarantinis“ nuskamba ir kalbinant dailininką apie tai, ar šiuo metu kas nors vyksta ir kaip vyksta meno pasaulyje.
Vasarą V. Tamošiūnas pasakojo apie planuotą, bet atidėtą savo darbų parodą Amsterdame. Atėjus rudeniui, gerų žinių apie šį sumanymą nėra – paroda atidėta dar kartą ir neribotam laikui.
2021-ųjų sausį buvo planuota paroda „White“ (liet. „Balta“) Paryžiuje.
„Esu paruošęs išsiųsti paveikslus, laukiu žinių, ar ji bus, ar nebus. Tokia amžina nežinomybė. Kai tas „tarpukarantinis“ buvo, jau buvo pradėję dėliotis planai, pamažu vyko ir pasiruošimas parodoms. Tačiau atėjus rudeniui ir vėl viskas sugriuvo“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovas.

Dailininkas Virginijus Tamošiūnas sako, kad dabar toks metas, kai reikia nurimti ir kurti. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Parodą vitrinose surengė vieni pirmųjų

Kalbant apie Mažeikių muziejaus vitrinose eksponuojamus V. Tamošiūno paveikslus, planai dėl šios parodos buvo kitokie.
„Turėjo įvykti Mažeikių dailės mokyklos suaugusiųjų grupės tapybos darbų paroda. Mano paties, kaip šios grupės mokytojo, paveikslai muziejaus vitrinose turėjo būti parodos įžanga. Toks buvo muziejininkų sumanymas. Tačiau viso sumanymo įgyvendinti nepavyko – suaugusiųjų grupės veikla sustojo“, – pasakojo dailininkas.
Pašnekovas sakė, kad, praėjus savaitei po to, kai jo paveikslai buvo išeksponuoti Mažeikių muziejaus languose, Vilniuje dailininkas Andrius Makare Makarevičius irgi vitrinose surengė savo paveikslų parodą. Paskui internete atsirado straipsnių apie tai, kad jau ir Niujorke paveikslus žmonės gali apžiūrėti pro stiklą.
„Pagalvojau sau, kad pirmieji tai buvome mes, mažeikiškiai. Tik, aišku, niekas nežino, kad mes mažame savo miestelyje tai jau padarėme. Žodžiu, graži mažeikiškių muziejininkų idėja“, – kalbėjo menininkas.
Beje, nuėjus apžiūrėti paveikslų skirtingu dienos metu, į vitrinas skirtingai atsispindi parko medžiai. Tad ir paveikslai kaskart – lyg skirtingi reiškiniai.

Sudėtinga visur ir visiems

Su Prancūzijos meno galerijų atstovais daug bendraujančiam mažeikiškiui susidaro įspūdis, kad, bent jau kalbant apie galerijas, parodas užsienyje, ten dar daugiau chaoso – įvairių draudimų, reikalavimų, apribojimų, nežinios – nei Lietuvoje. Prancūzijoje dalis galerijų iš viso užsidaro, atleidžia darbuotojus.
„Žodžiu, sudėtinga visur. Daug menininkų yra nusivylę dėl tos nežinios. Kalbant apie galimybes darbus eksponuoti užsienyje, laukiame žinių apie tai, ar atlaisvins ribojimus dėl parodų organizavimo. Bet jei ir pradės kažkas judėti, niekur nėra jokios garantijos, kad tikrai tas laisvėjimas, judėjimas pirmyn ir įvyks. Net jei ir būtų leidžiama parodas vienu metu lankyti porai žmonių, parodos autoriui vis tiek ne tas rezultatas. Jei darai parodą, turi įvykti jos pristatymas, atidarymas, žodžiu, kažkoks auditorijos dėmesio reikalaujantis įvykis“, – mintimis pasidalijo V. Tamošiūnas.

Reikia išbūti ir išlaukti

Šiuo metu populiarios virtualios parodos, kai apžiūrinėjami nufotografuoti kūriniai, kai į juos žvelgiama per ekranus, mažeikiškio nežavi. Pasak V. Tamošiūno, tai yra tik bandymas ieškoti išeities iš susidariusios padėties.
„Santarvės“ pašnekovas pakvietė įsivaizduoti ir palyginti du dalykus: simfoninio orkestro koncertą, kurio klausaisi per radiją, ir tą patį koncertą, kai jo klausaisi realiu laiku ir realioje atlikimo vietoje –tikroje koncertų salėje. Tai visiškai skirtingi įspūdžiai, skirtingos emocijos. Tas pats – ir su meno parodomis.
„Manau, kad dabar tiesiog reikia ramiau pabūti. Dailininkai visada kažkiek yra saviizoliacijoje, nes kai tapai, esi atsijungęs nuo visko. Dabar tinkamas laikas, kai gali nutapyti gerų darbų ir laukti geresnių laikų“, – apibendrino pašnekovas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*