Vabzdžių įgėlimo pavojų padidina ir… kvepalai

Vabzdžio įgėlimas gali baigtis ir mirtimi. Algirdo VILKO nuotrauka

Įsibėgėjus vasarai mažeikiškiai atkreipia dėmesį į suaktyvėjusias širšes, bites bei vapsvas, kurių pastaruoju metu ypač padaugėję.
Vabzdžių įgėlimams yra alergiški apie 2–3 proc. žmonių, kai kuriems įgėlimas gali baigtis net mirtimi. Specialistai įspėja, kad ir nealergiškiems asmenims reikėtų pasisaugoti vabzdžių įgėlimų, nes įgelta vieta patinsta, skauda, ilgai peršti, odoje gali likti sunkiai išnykstančių žymių.

Populiacija išauga

Žinomas Mažeikių rajono gamtininkas ir biologas Algirdas Vilkas „Santarvei“ pasakojo, kad grįžtanti šiluma skatina vabzdžių aktyvumą ir jų plitimą. Paprastai labai šiltą vasarą kenkėjų skaičius išauga, o po šiltos žiemos vabzdžių populiacijos būna dar didesnės nei įprastai.
Gamtininkas pataria vengti vietų, kur vabzdžiai mėgsta įsikurti, pavyzdžiui, širšės (širšuolai) stambius lizdus įsirengia medžių drevėse, inkiluose, pastogėse, o jų bendruomenes gali sudaryti keletas tūkstančių vabzdžių.
Bitės dažniausiai gelia būdamos tik greta avilio ir aršiai jį gindamos, todėl gali užpulti šalia esantį žmogų, žvėrį ar gyvulį.
Vabzdžių nuodai veikia daugumos žinduolių kraujotakos sistemą, jie smarkiai sumažina kraujo spaudimą ir sulėtina kraujo apytaką.

Traukia kvapai

Telšių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Laima Balsevičienė „Santarvei“ pasakojo, kad jei žmogus yra jautrus vabzdžių įgėlimams, pirmiausia reikia labai stengtis jų išvengti.
Tam, anot specialistės, tinka įvairiausios priemonės, tepamos ar purškiamos ant atvirų kūno vietų, jos atbaido vabzdžius. Labai svarbus gamtoje yra maistas ir jo kvapai, stipriai traukiantys vabzdžius. Kvepalai, įvairūs kvepiantys kremai ir ryškių spalvų rūbai pritraukia vabzdžius.
Specialistė primena, kad užpuolus širšei ar bitei nereikėtų jų vaikyti, daryti staigių judesių. Tai žinant ir prisimenant, galima žymiai sumažinti įgėlimo pavojų.

Reikia ištraukti geluonį

Pasak specialistų, reakcija į įgėlimą gali būti dvejopa: normali ir alerginė. Priklausomai nuo žmogaus individualios reakcijos, įgėlimai gali būti pavojingi gyvybei ir net mirtini, jei laiku nesuteikiama pagalba, ypač jei žmogus patiria sunkią alerginę reakciją. Įgėlus vabzdžiui, visada reikia stebėti, ar nekyla alerginė reakcija, kuri gali progresuoti iki anafilaksinio šoko.
Jei žmogus nėra alergiškas, pirmiausia reikėtų pasistengti ištraukti geluonį (jeigu įgėlė bitė), nes dar kurį laiką iš jo sunkiasi nuodai. Tik reikia prisiminti, kad širšės ir kamanės geluonies nepalieka, tad ir jo ieškoti nereikėtų.
Įgėlus į burną ar ryklę, net ir nealergiškam žmogui gali staiga sutinti kvėpavimo takai ir žmogus gali uždusti, todėl nelaukiant, kol prasidės tinimas ir kol dar žmogus gali nuryti, reikia išgerti antialerginių antihistamininių vaistų arba kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Besikreipiančių nedaug

Mažeikių ligoninės direktoriaus pavaduotojas Vytautas Džiugas „Santarvei“ teigė, kad šiemet į ligoninę dėl sugėlimų besikreipiančių yra, tačiau tai pavieniai atvejai.
Specialistas pridūrė, kad šiemet skaičiai nėra išskirtiniai, panašus skaičius žmonių dėl vabzdžių atakų kreipiasi kasmet.
Asmeniui, besikreipusiam dėl širšių, bičių ir kitų vabzdžių sugėlimų, suteikiama būtiniausia pagalba – nukentėjusįjį apžiūri gydytojas, tada paskiriamas reikalingas gydymas.

Telšių Visuomenės sveikatos saugos skyrius pataria:
• Užpuolus širšei ar bitei nereikėtų jų vaikyti, daryti staigių judesių. Vabzdžiai dažniau puola tuos, kurie jau buvo kartą sugelti. Taip yra dėl to, kad kartą sugeltas žmogus, pamatęs atskridusią širšę, išsigąsta, ima panikuoti bei išskiria medžiagas, kurios vabzdį dar labiau patraukia. Todėl, pamačius atskridusį vabzdį, reikia elgtis ramiai, nemosikuoti rankomis. Širšės ir bitės negels, jei tik jos negina lizdo, jei nebus pagautos ar prispaustos.
• Širšės pirmiausiai puola tamsias ir blizgančias vietas. Tad jeigu jūsų plaukai tamsūs, pridenkite juos šviesiu galvos apdangalu, nusiimkite saulės akinius ir kitus blizgančius daiktus.
• Vykstant iškylauti į gamtą nepatartina naudoti kvepiančių kremų ar kitos kosmetikos, kvėpintis, rengtis ryškiais drabužiais, vaikščioti basomis kojomis po pievą, gerti tiesiog iš butelių ar skardinių.
• Vaikams, ypač tiems, kurie alergiški įgėlimams, nepatartina lauke valgyti ledų, gerti saldžių gėrimų.
• Pietaujant gamtoje ant stalo patariama padėti 2–3 lėkštutes su pakaitintu actu, keptais ar virtais svogūnais.
• Pirkdami tepalą ar purškalą, atbaidantį vabzdžius, neužmirškite atidžiai perskaityti jo naudojimo instrukciją.

Ką pataria senoliai?
• Jeigu įgėlė bitė, pasistenkite kaip galima greičiau ištraukti geluonį pincetu. Prieš traukdami geluonį, ant įgeltos vietos uždėkite sudrėkintą medžiagos skiautę. Ją laikykite ir tada, kai geluonį ištrauksite.
• Kai įgeltą vietą nustos „deginti“, galite patepti ją medumi ar spiritu. Nakčiai padės bulvių tyrės kompresas.
• Jeigu sugėlė uodai, bitės, ant tos vietos uždėkite griežinėlį šviežio svogūno.
• Įgėlus bitei ar vapsvai, skaudamą vietą patariama patepti kiaulpienių sultimis.
• Ant įgeltos vietos galite uždėti šviežių petražolių, plačialapių gysločių, juodųjų serbentų lapų, ją patrinti mėtų sultimis.
• Įkąstą vietą galima patepti vidine banano žievės puse – tai padeda sumažinti niežulį ir tinimą.
• Uodus gerai atbaido gvazdikėlių, baziliko, pelargonijos, anyžiaus ir eukalipto kvapai, pelyno ar varpučio šaknų nuovirai, arbatmedžio aliejus. Pastarasis dar padeda sušvelninti ir įkandimo pasekmes.
• Uodo įkandimo sukeltą niežulį galima numalšinti ant įkandimo vietos 15 minučių palaikius vatos gniužulėlį, suvilgytą spiritiniu medetkų žiedų antpilu. Skausmą ir niežulį gerai naikina šviežiai trinti pelyno, petražolės, mėtos ar gysločio lapai.

Rytis SAVICKIS