Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Sekmadienį minėjome Vaikų gynimo dieną, kurios tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į vaikus, mūsų pareigą juos saugoti ir globoti. Tačiau statistika byloja, kad šalyje daugėja smurto prieš vaikus apraiškų. Vaikai ne tik pešasi tarpusavyje, bet ir tėvai griebiasi smurto prieš savo atžalas.
Pateikti duomenys
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikė veiklos ataskaitą, kurioje sakoma, kad pernai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga gavo 290 skundų. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus iniciatyva buvo pradėti 83 tyrimai.
Išanalizavus pareiškimų duomenis paaiškėjo, kad padaugėjo tyrimų dėl šeimos narių ir artimų giminaičių galimai netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu. Pernai buvo nustatyti 139 tokie atvejai, o 2012 metais – 113.
Pernai daugiau pasitvirtino atvejų, kai buvo nustatytas smurtas prieš vaikus – 69 atvejai.
2012-aisiais iš viso būta 50 tokių atvejų.
Pernai nustatyta 19 fizinio smurto panaudojimo prieš vaikus atvejų, o 2012 metais – 26. Dvigubai padaugėjo psichologinio smurto – 50 atvejų, tuo tarpu 2012-aisiais tokių būta tik 24.
Statistika nedžiugina
Smurto prieš vaikus šių metų statistika mūsų rajone taip pat nėra džiuginanti. Kiekvieną mėnesį smurtą patiriančių vaikų skaičių kreivė šiek tiek pakyla aukštyn.
Jei sausio mėnesį buvo registruoti keturi smurto prieš vaikus atvejai, tai vasarį jau vienu daugiau. O balandį šis skaičius šoktelėjo iki dešimties.
Irena Nacienė, Mažeikių rajono policijos komisariato vyresnioji specialistė, dirbanti su nepilnamečiais vaikais, „Santarvei“ sakė, kad nepilnamečių tarpusavio smurto apraiškų, nusikaltimų ir administracinių pažeidimų statistika yra vienoda jau trečius metus, didelio šuolio nėra.
„Tačiau jei pasikalbėtume su mokyklų socialinėmis darbuotojomis, jos pasakytų, kad smurto atvejų, psichologinio smurto daugėja. Mokyklose gausėja prasivardžiavimo“, – teigė I. Nacienė.
Vyrauja smurtas
Mažeikiškių specialistų, dirbančių su vaikais, teigimu, mūsų rajone smurto atvejų didelio augimo nėra pastebima. Šie skaičiai yra svyruojantys.
Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktorė Birutė Vaičkienė „Santarvei“ yra sakiusi, kad stebimas smurtavimo paūmėjimas, tačiau negalima sakyti, jog labai didelis. Smurtas plinta ne tik tarp vaikų ir vaikų atžvilgiu.
„Visuomenė, kurios daugumą sudaro suaugusieji, yra linkusi smurtauti. Todėl pykčiu ir irzlumu užsikrečia ir vaikai. Matydami, kokie pikti yra aplinkiniai, vaikai pyktį išlieja ant silpnesnių už save“, – sakė B. Vaičkienė.
Jos vadovaujamoje įstaigoje yra apie pusšimtis vaikų, kurie neturi tėvų arba jiems yra apribotos tėvystės teisės.
„Stengiamės, kad vaikai jaustųsi pas mus saugūs, tarsi namuose. Vaikų gynimo dieną visada paminim. Suorganizuojam vaikams šventę“, – sakė B. Vaičkienė.
Perlenkia lazdą
Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ sakė, kad galbūt ir yra padaugėję smurto prieš vaikus atvejų, bet jis asmeniškai to nepastebėjęs.
„Sunku kalbėti konkrečiais skaičiais, nes ne visi skundai ar pranešimai apie smurtą prieš vaikus ateina iki mūsų skyriaus. Gana dažnai išsiaiškinama tarpusavyje“, – anksčiau yra sakęs A. Stonkus.
Pasak jo, siekiant apsaugoti vaikus, kai kuriais atvejais yra perlenkiama lazda ir vaikai pasijaučia viršesni už kitus. Vaikai, žinodami savo teises, bet pamiršdami pareigas, per daug sau leidžia.
„Tiesiog pas mus valstybėje nebėra autoriteto. Įprasta iš visko tyčiotis, pajuokti. Tas pats ir mokyklose, dažnai mokiniai yra aukščiau už mokytojus, o šeimose vaikai vadovauja tėvams. Teko skaityti internetinėje erdvėje, kad net namų darbų uždavimas yra psichologinis smurtas prieš vaikus. Net jei tėvas griežtesniu balsu paliepia vaikui susitvarkyti kambarį, tą taip pat esą galima traktuoti kaip smurtą. Tai kas bebus toliau?“ – retoriškai klausė A. Stonkus.
