VDA Tel­šių ga­le­ri­jo­je – se­no­vi­nių ply­tų pa­ro­da

Se­no­vi­nės ply­tos – orus kul­tū­ros ir is­to­ri­jos at­spin­dys. Kai ku­rioms ply­toms „pa­si­se­ka“ iš­gy­ven­ti re­ne­san­są ir jos at­gims­ta nau­juo­se ob­jek­tuo­se, ieš­kan­čiuo­se bū­dų pri­si­jau­kin­ti tik­ru­mą, o kar­tais jas ti­ria ar­cheo­lo­gai ar­ba aiš­ki­na­si is­to­ri­ją ko­lek­ci­nin­kai. Su­si­pa­žin­ti su se­ną­ja Tel­šių is­to­ri­ja į Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos (VDA) Tel­šių ga­le­ri­ją kvie­čia se­no­vi­nių ply­tų pa­ro­da, ku­rios ini­cia­to­rius – Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos Tel­šių pa­vie­to pir­mi­nin­kas, gi­das ir ko­lek­ci­nin­kas And­rius Da­cius.

Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­to­se Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se, ply­tas meist­rai for­muo­da­vo ran­ko­mis. Ply­toms tin­ka­mam mo­liui pa­ruoš­ti ir jam iki vien­ti­sos ma­sės su­tryp­ti rei­kė­jo daug fi­zi­nės jė­gos, o ga­mi­niui for­muo­ti – įgū­džių. Į me­di­nę for­mą pa­ruoš­ta mo­lio ma­sė bū­da­vo įkre­čia­ma, o per­tek­lius nu­brau­kia­mas me­di­ne men­te­le ar tie­siog ran­ko­mis. Jo­mis su­for­muo­tos plokš­tu­mos ply­toms su­teik­da­vo są­ly­gi­nį ly­gu­mą: vir­šu­ti­nė, su­si­da­riu­si nu­brau­kus len­te­le mo­lio per­tek­lių, ly­ges­nė, ta­čiau kar­tais lik­da­vo ir pirš­tų at­spau­dų, o apa­ti­nė, gu­lė­ju­si ant smė­liu pa­bars­ty­to for­ma­vi­mo sta­lo, – šiurkš­tes­nė.

Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mos 28 Tel­šių apy­lin­kė­se ras­tos se­no­vi­nės mo­li­nės ply­tos, pa­ženk­lin­tos uni­ka­liais ga­min­to­jų įspau­dais, meist­rų įrėž­tais ženk­lais ar gy­vū­nų pėd­sa­kais. Vie­no­je jų net ga­li­ma įžvelg­ti kip­šo ka­no­pą.

A. Da­cius pri­sta­tė eks­po­zi­ci­jo­je esan­čias ply­tas iš įvai­rių pa­sta­tų Tel­šiuo­se ir ra­jo­ne: bu­vu­sio ka­lė­ji­mo, tu­rė­sian­čio tap­ti vieš­bu­čiu (da­bar – Res­pub­li­kos g.), iš Šv. Lo­re­to na­me­lio-kop­ly­čios gre­ta Tel­šių Šv. An­ta­no Pa­du­vie­čio ka­ted­ros, Ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no, Tel­šių spi­ri­to va­ryk­los, Si­rai­čių bei Di­mai­čių dva­rų ir kt. Ply­tų ko­lek­ci­nin­kui pa­si­se­kė ras­ti Pie­lių kai­me, Kau­na­ta­vo­je ir Ne­va­rė­nuo­se, taip pat net se­no­jo­je dvar­vie­tė­je, kur da­bar stūk­so Že­mai­čių mu­zie­jus „Al­ka“.

Vi­sos ran­kų dar­bo ply­tos tu­ri sa­vas at­ra­di­mo, vie­tos is­to­ri­jas, o jas pa­pil­do te­bes­to­vin­tys pa­sta­tai ar­ba, prie­šin­gai, tik pa­sa­ko­ji­mai apie da­ly­kus, su­si­ju­sius su jau nu­griau­tais ob­jek­tais. A. Da­cius at­sklei­dė, kad per sa­vo po­mė­gį at­ra­do dar vie­ną žmo­gų Tel­šiuo­se, mėgs­tan­tį ko­lek­cio­nuo­ti se­no­vi­nes ply­tas bei ki­tus daik­tus. Po­nas Ry­tis (taip jį pri­sta­tė A. Da­cius) pa­gel­bė­jo ne vie­nai pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mai ply­tai su­ras­ti „ant­rą­ją jos pu­sę“, taip pat pa­pil­dė tu­ri­mą že­mai­čio And­riaus ko­lek­ci­ją.

Nors Lie­tu­vo­je ply­ti­nės at­si­ra­do XVI–XVII a., lan­ky­to­jai VDA Tel­šių ga­le­ri­jo­je kvie­čia­mi su­si­pa­žin­ti su kiek vė­les­nio am­žiaus ply­ta, da­tuo­ja­ma 1860 m. Ji uni­ka­li tuo, kad tu­ri tris Na­po­leo­no Ti­to Gors­kio her­bo įspau­dus. Pa­ro­do­je taip pat lan­ky­to­jai ga­li pa­ma­ty­ti ke­tu­rias ply­tas, ga­min­tas Kur­šė­nuo­se, o dar dvi – Gau­di­kai­čių kai­mo ply­ti­nė­je.

Ir dė­me­sio! Lan­ky­da­mie­si VDA Tel­šių ga­le­ri­jo­je ir užė­ję į vie­ną iš eks­po­zi­ci­jų sa­lių ne­pa­mirš­ki­te kils­te­lė­ti gal­vos aukš­tyn. Čia pa­ma­ty­si­te iš­sau­go­tą rau­do­nų ply­tų pa­sta­to frag­men­tą su tur­tin­ga sa­vo is­to­ri­ja, skai­čiuo­jan­čia vi­są am­žių: na­mas pa­sta­ty­tas 1919 m.

VDA Tel­šių fa­kul­te­to inf.