Javapjūtė – pasikartojantis, savas tradicijas, taisykles turintis procesas. Ir vis dėlto kasmet ji kitokia.
Jau kelerius metus rugpjūčio viduryje javapjūtė jau eidavo į pabaigą ir ūkininkai galėdavo daugiau pasakyti apie nuimtą derlių.
Šiemet kitaip: dėl ypač lietingos vasaros ir įmirkusių laukų kombainai pjauti javų išvažiavo keliomis savaitėmis vėliau nei ankstesniais metais. Ir tai tik priebėgomis – ištaikius kelias valandas, kol nelyja. Javapjūtė ne tik vėlyvesnė, bet ir sunkiai prognozuojama, lydima nerimo dėl to, kad kiekviena diena, kai negalima kulti, reiškia prastėjančią grūdų, ankštinių kultūrų kokybę.
Trečiadienį, po pietų, kai „Santarvė“ jau buvo paruošta spausdinti, į posėdį susirinkusi Vyriausybė be didesnių diskusijų nutarė Lietuvos mastu skelbti ekstremaliąją situaciją.
Mažiau pareiškėjų, mažesnis plotas
Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriaus duomenimis, šiemet pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpiu iš viso pateiktos 2042 paraiškos. Rajono ūkininkų deklaruotos 92 kultūros auga daugiau nei 65,7 tūkst. hektarų plote.
Palyginimui 2024 metais rajone pateikta 2101 paraiška, o deklaruotas plotas buvo 67,4 tūkst hektarų pasėlių, 2023 metais 2131 pareiškėjas buvo deklaravęs daugiau nei 64,6 tūkst. hektarų pasėlių.
Kalbant apie mūsų krašto ūkininkų ir bendrovių šiemet auginamus žieminius pasėlius, iš viso jų deklaruota beveik 35 tūkst. hektarų. Daugiausia deklaruota žieminių kvie-čių – per 23,5 tūkst. ha, kelis kartus mažiau (8 295
Technika į laukus įvažiuoja
Didžiausia bėda – grūdų drėgmė
Akcentuoja pasėlių draudimo svarbą
Kiekybė nebloga, o kokybė nekokia
Kreipėsi dėl ekstremalios situacijos paskelbimo
Nespėjo nukulti, o jau privalo sėti
Terminai pakeisti ne visų savivaldybių ūkininkams
Vien gerų norų neužtenka
Pradžia daug žadėjo
Džiovinimas brangesnis nei pas kaimynus
Sėklos brangesnės nei miltai
Orientacinės kainos
Visą straipsnį galite skaitykite laikraštyje „Santarvė" arba užsisakę laikraščio elektroninę versiją.
Prenumeruok internetu
