Darius EREMINAS, Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriaus vedėjas:
Darius EREMINAS. Sigito STRZDAUSKO nuotr.
– Manau, kad, norint per šventes nesijausti vienišam, nereikia užsidaryti savo bute, kambaryje tarp keturių sienų.
Kalėdinis laikotarpis yra dalijimosi džiaugsmu metas, kuomet šio džiaugsmo aplink iš tiesų yra kur kas daugiau nei įprastai. Štai, kad ir Advento vainiko įžiebimo šventė. Man tikrai buvo smagu joje dalyvauti. Pastaruoju metu sutinku daug ir linksmų žmonių. Beje, tie susitikimai visai neplanuoti.
Bet, suprantama, niekas džiaugsmo jums neatneš. Kaip sakoma, patys turite eiti į žmones. Kodėl nenusišypsojus gatvėje sutiktam žmogui? Gal ir jis tau nusišypsos. Apsikeisite šypsenomis ir abiem bus gerai. Džiaugsmo suteikia ir ištartas vienas kitas geras sakinys.
Dabar yra vietų, kur galima nueiti. Rengiamos įvairios socialinės akcijos, yra „Caritas“… Galvoju, kad malonu ir pas kaimyną nueiti pasišnekučiuoti.
Aišku, geriausia, kai šalia yra šeima, kai galima tradiciškai susėsti prie šventinio stalo, ilgai bendrauti. Bet kalbant apie vienišus žmones, kurių artimieji užsienyje arba apie tuos, kurie patys šventes sutiks ne namie su savais, vis tik – svarbu nelikti vieniems.
Iš tikrųjų sutinku su mintimi, jog šiuo metu labai sureikšminami materialūs dalykai. Visuomenė darosi per daug viską vartojanti ir tai nėra gerai. Bet nėra universalaus rakto, kaip išsivaduoti nuo tos komercijos, o po to nuo liūdesio, kad „Šventės atėjo, praėjo, o aš jų ir nepajutau…“
Pavyzdžiui, man labai padeda folkloras.
Dar neblogas „receptas“: prisiminti geras emocijas, patirtas vaikystėje, ir pabandyti jas perkelti į šiandieninį gyvenimą. Kitaip tariant, verta prisiminti, kas geriausio per šventes nutikdavo, kai buvote vaikai, ir visą tą gerumą – gražiausias akimirkas, tradicijas perkelti į savo šeimas.
