Vieniems – per karšta, kitiems – per šalta?

Šią savaitę mažeikiškius pasieks pirmosios sąskaitos už šio sezono būsto šildymą. Nors spalio pabaigos ir lapkričio orai iki šiol mus lepino, gyventojai nerimauja, kad sąskaitos būsiančios gerokai didesnės nei praėjusiais metais. Be to, žmonės piktinasi, kad, nepaisant pliusinės lauko temperatūros, butuose „pleška“ radiatoriai, temperatūra siekia 23–24 laipsnius šilumos, todėl tenka gyventi atsidarius langus.

Mažeikiškiai įtaria, kad šilumininkai, šitaip šildydami daugiabučius namus, siekia padidinti pajamas ir pelną. Pastarieji teigia esą nieko dėti, nes šilumos padavimą į butus reguliuoja daugiabučių namų šilumos punktų prižiūrėtojai, kuriems už tai gyventojai moka nustatytą mokestį. Kilus problemoms, gyventojai turi kreiptis į juos.

Sulaukė skundų

„Santarvės“ redakciją pasiekė nepatenkintų mažeikiškių skambučiai. Žmonės skundėsi, kad, lauke esant pliusinei temperatūrai, kai dienos metu ji vis dar laikosi virš dešimties laipsnių šilumos, jie priversti butuose gyventi atidarę langus. Skambinusiųjų teigimu, jų butuose laikosi 23 ir daugiau laipsnių šilumos, yra per karšta. Nepatenkinti tokia situacija žmonės kaltina bendrovę „Mažeikių šilumos tinklai“ ir įtaria, kad tokiu būdu šilumininkai siekia padidinti pelną.

„Šiais metais šiluma pabrango bene dvigubai. Todėl sunku suprasti, kodėl ji nėra taupoma, kai lauko temperatūra tam yra palanki. Kodėl turėsime mokėti didžiules sumas, o gyvensime atidarę langus? Šilumininkai turbūt mažiausiai suka galvas dėl to, nes jiems rūpi tik tai, kaip daugiau uždirbti“, – deklaravo kai kurie mažeikiškiai.

Gyventojai piktinasi ir laiptinių šildymu. Esą dažnai laiptinėse esantys radiatoriai daug karštesni nei butuose ir tenka nemažai pakloti už bendro naudojimo patalpų šildymą, nors ten žmonės būna labai trumpai. Net renovuotų namų gyventojai negali reguliuoti laiptinėse esančių radiatorių.

Atsako prižiūrėtojai?

Šilumininkai tokius mažeikiškių kaltinimus atmeta ir nurodo, kad gyventojai turi kreiptis į jų daugiabučiuose esančių šilumos punktų prižiūrėtojus. Būtent jie turi užtikrinti, kad daugiabučiuose šiluma būtų paskirstyta tolygiai, kad niekam nebūtų nei per karšta, nei per šalta.
Bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Arūnas Čekanauskas „Santarvei“ sakė, kad įmonė dirba ir tiekia šilumą miestui pagal šilumos poreikio grafikus, kurie yra suderinti su Mažeikių rajono savivaldybe ir kitomis atsakingomis institucijomis.

„Šilumos poreikio grafiko mes patys nesugalvojame, jam yra keliami specialūs reikalavimai, tai turi atitikti visus teisės aktus. Šilumą į miestą paduodame visiems vienodai. O kaip šiluma pasiskirsto į daugiabučius namus, atsako jau šių namų šilumos punktų prižiūrėtojai. Už tai gyventojai jiems moka pinigus“, – tvirtino A. Čekanauskas.

Reaguoja į pokyčius

Generalinis direktorius pastebėjo: gerai, kad daugiabučių namų šilumos punktus prižiūri kitos bendrovės, o ne patys „Mažeikių šilumos tinklai“.
„Dabar gyventojai negali mūsų kaltinti, kad mes specialiai padidiname temperatūrą daugiabučiuose“, – kalbėjo A. Čekanauskas.

Jis stebėjosi, kad butuose šiuo metu gali būti per karšta, nes radiatoriai labiau šyla, kai lauko temperatūra nukrinta žemiau 10 laipsnių šilumos. O kol lauko temperatūra yra aukštesnė, šildymas praktiškai sustoja, nes automatizuotų šilumos punktų specialūs prietaisai reaguoja į lauko temperatūros pokyčius ir reguliuoja šilumos padavimą.

A. Čekanausko teigimu, visiems įtikti dėl šildymo labai sunku, nes kiekvienas žmogus savaip jaučia šilumą, komforto sąlygas.
„Vienam gerai, kai bute daugiau nei 20 laipsnių šilumos, kitam – ir 18 laipsnių pakanka. Todėl, jei kyla nesutarimų, gyventojai turėtų rasti kompromisinį variantą ir, visi susitarę, kartu su šilumos punkto prižiūrėtojais savo daugiabučiui namui nusistatyti norimą šildymo temperatūrą. Gyvendami vėsiau žmonės sutaupytų“, – kalbėjo A. Čekanauskas.

Reaguoja nedelsiant

Apie tai, kad šilumos tiekimas į daugiabučius namus priklauso nuo šilumos punktų funkcionalumo, „Santarvei“ sakė ir juos administruojančios bendrovės „Tavo pastogė“ direktorė Vaida Gureckytė.
„Sulaukiame ir mes nusiskundimų, kad kažkam butuose per karšta ar per šalta. Kadangi patys atliekame ir šilumos punktų priežiūrą, nedelsiant į nusiskundimus reaguojame. Dažniausiai būna išbalansuotos šildymo sistemos. Kai nėra balanso, vienas vamzdynas šąla, kitas šyla. Reikia kiekvieną situaciją nagrinėti atskirai“, – tvirtino V. Gureckytė.
Pasak direktorės, reaguojama į bet kokį pranešimą – nesvarbu, ar kreipiasi vienas žmogus, ar daugiau.

Gerokai skiriasi

Daugiabučių namų, kuriuos administruoja bendrovė „Admituras“, šilumos punktus prižiūri UAB „Elotus“.
„Admituro“ direktorius Antanas Barvydis „Santarvei“ sakė, kad, tiekiant šilumą daugiabučiams, yra atsižvelgiama į Higie-nos normų reikalavimus. Vienas jų – kad gyvenamajame būste nebūtų mažiau 18 laipsnių šilumos.

„Atsižvelgdami į tai turime užtikrinti, kad net prasčiausiai sutvarkytame bute, kur, pavyzdžiui, nėra plastikinių langų, būtų ne mažiau 18 laipsnių šilumos. Todėl kituose butuose, kurių šeimininkai yra tinkamai užsandarinę langus ar pakeitę juos į plastikinius, apšiltinę sienas, bus kur kas šilčiau. Čia temperatūra sieks daugiau nei dvidešimt laipsnių šilumos. Tie skirtumai neišvengiami“, – teigė A. Barvydis.

Vis dažniau genda

„Admituro“ direktorius tvirtino, kad didelių nusiskundimų dėl šildymo nėra – kreipiasi pavieniai gyventojai. Jų pranešimai registruojami klientų aptarnavimo tarnyboje ir bendrovė nedelsiant reaguoja.
A. Barvydis taip pat patvirtino, kad automatizuoti šilumos punktai, įrengti daugiabučiuose namuose, gali reguliuoti tiekiamą šilumą, būstuose palaikomą temperatūrą.

„Šildymas tiekiamas pagal tai, kokia yra lauko temperatūra. Reikalui esant, šis vadinamasis priklausomybės grafikas yra koreguojamas. Kai reikia, temperatūra pakeliama arba sumažinama“, – kalbėjo direktorius.
Jis pripažino, kad šilumos punktai vis dažniau genda. Didžioji dalis šilumos punktų buvo modernizuoti 2003–2004 m. Todėl ir pasitaiko įvairių gedimų, stringa ar išsibalansuoja šildymo sistema.

Vėdina ir šildo

A. Barvydžio paklausus, o kaip yra su laiptinių šildymu, nes kai kurių namų gyventojai taip pat skundžiasi, kad negali reguliuoti laiptinėse esančių radiatorių, jis atsakė, jog renovuotų namų laiptinėse radiatoriai yra su specialiais reguliatoriais, kad jų bet kas negalėtų sukinėti. Pasak direktoriaus, yra nustatyta, kad radiatorius laiptinėje palaikytų minimalią 14–16 laipsnių temperatūrą, kaip to reikalauja Higienos normos.

„Kai gyventojai palieka atviras laiptinės duris ar langus, laiptinės atvėsta ir termoreguliatorius, esantis ant radiatoriaus, iš karto sureaguoja ir ima labiau šildyti, kad pasiektų nustatytą temperatūrą. Dėl to einantiems pro šalį žmonėms atrodo, kad radiatorius per karštas. Tačiau prišildžius patalpas iki nustatytos temperatūros, radiatorius ima vėsti“, – paaiškino A. Barvydis.

Parodo tikslingumą

Daugiabučių namų administratorių ir „Mažeikių šilumos tinklų“ vadovo A. Čekanausko teigimu, renovuotuose namuose problemų dėl netolygaus šildymo, kai vienuose butuose – per karšta, o kituose – per šalta, greičiausiai net nėra.
„Tai, kad renovuotų namų butuose gyvenantys žmonės pasirenka jiems tinkamą temperatūrą, dėl to netrukdo kitiems ir už savo būsto šildymą moka labai mažai, parodo renovacijos tikslingumą“, – deklaravo A. Čekanauskas.

Šį teiginį patvirtina ir šilumininkų pateikti skaičiavimai. Šiais metais šildymo sezonas daugiabučiuose prasidėjo spalio viduryje. Vienos šilumos kilovatvalandės kaina be PVM (pridėtinės vertės mokesčio) siekė 8,45 ct. Pridėtinės vertės mokestį (9 proc.) gyventojams šalies valdžia panaikino, prasidėjus ekonominiam sunkmečiui.

Mokėsime daugiau

Praėjusį mėnesį, lauko vidutinei temperatūrai esant 10,79 laipsnio šilumos, vieno kvadratinio metro šildymas gyventojams vidutiniškai kainavo 28 centus.
Praėjusių metų spalį vienos šilumos kilovatvalandės kaina siekė perpus mažiau – 4,45 cento. Vidutinei lauko temperatūrai esant 9,47 laipsnio šilumos, vieno kvadratinio metro šildymas atsiėjo vidutiniškai 29 centus.
Šių metų lapkritį vienos šilumos kilovatvalandės kaina dar labiau padidėjo – iki 9,46 cento be PVM.

Sumos – labai įvairios

Už suvartotą šilumos energiją gyventojus pasieks skirtingos sąskaitos. Vieniems už vieno kvadratinio mero šildymą teks mokėti net po 70 centų, o kiti mokės vos po du centus. Didžiausias suvartotos šilumos kiekio skirtumas išlieka tarp renovuotų ir nerenovuotų namų.
Mažiausiai už būsto šildymą spalio mėnesį mokės mažeikiškiai, gyvenantys Pavasario g. 41C name. Čia vieno kvadratinio metro šildymas atsiėjo du centus. Po 7 centus mokės Gamyklos g. 31 ir Laisvės g. 40 namų gyventojai. Centu daugiau mokės Gamyklos g. 15 namo gyventojai.

Tarp daugiausia mokančiųjų už šilumą ir toliau išlieka viekšniškiai, tik šį kartą „pirmą vietą“ pagal brangumą užleisdami mažeikiškiams, gyvenantiems Pavenčių g. 6K5, kur už vieno kvadratinio metro pašildymą teks pakloti 70 centų. Trimis centais mažiau mokės viekšniškiai, gyvenantys S. Daukanto g. 4., po 61 centą už vieno kvadratinio metro būsto šildymą mokės Viekšniuose esančio Tirkšlių g. 7 namo gyventojai.
Nuotr. autorės ir iš redakcijos archyvo