Darbo biržoje įregistruota apie 6,9 tūkst., arba beveik pusė apskrities bedarbių. Jono STRAZDAUSO nuotr.
Mažeikių darbo rinkoje situacija vis dar sudėtinga: bedarbiais registruota beveik 17 proc. darbingo amžiaus žmonių, beveik 60 proc. jų – ilgalaikiai bedarbiai. Nors darbuotojų pasiūla didelė, tačiau didžioji dalis neturi jokios kvalifikacijos.
Darbo biržos vadovai pastebi, kad bedarbių būrį didina ne tik darbo paieškos, bet ir supaprastinta galimybė gauti socialines pašalpas.
Pašalpų gavėjų daugėja
Darbo biržos kovo 1 dienos duomenimis, Mažeikių skyriuje registruotų bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais yra 16,86 procento (vasario 1 d. – 16,81 proc.), teritorinėje biržoje – 13,44, šalyje – 11 proc.
Pagal šį rodiklį šalyje esame ketvirti nuo galo. Mažeikius lenkia tik Zarasai, Anykščiai ir Alytus.
Tokią nelinksmą informaciją pateikė pastarajame Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavusi Plungės teritorinės darbo biržos direktorė Dangirutė Jurkuvienė.
Ji pripažino, kad skaičiai ne visada atspindi realią situaciją, nes, ko gero, nėra tokios savivaldybės, kuri nesusidurtų su pašalpų gavėjų gudravimais – yra bedarbių, kuriems reikia ne darbo, o pašalpų.
Socialiniai darbuotojai pastebi, kad nuo šių metų įsigaliojusi tvarka, kai pašalpa pradedama mokėti vos tik užsiregistravus darbo biržoje, nebelaukiant pusmečio, išaugino pašalpos prašytojų skaičių.
Dabar kiekvienas, užsiregistravęs darbo biržoje, iš karto gali prašyti socialinės išmokos, kuri mokama tris mėnesius. Tačiau noras palengvinti vargstančiųjų gyvenimą atsisuko kitu galu – neretai naujasis bedarbis po mėnesio darbo biržoje nesirodo, o pašalpa jam vis tiek tris mėnesius mokama.
Pašalpų gavėjų didėjimo tendencijas pastebi ir Mažeikių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Gagienė.
Pavyzdžiui, už sausio mėnesį socialines pašalpas gavo 3 471, vasarį – 3 924, kovą – 4 109 šeimos. Vedėja neatmeta, kad pašalpų gavėjų padaugėjo ir dėl to, jog darbą praradęs žmogus gali tuoj pat po įsiregistravimo darbo biržoje gauti pašalpą.
Eksperimentas – penkiose savivaldybėse
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva imtasi eksperimento, kuriuo stengiamasi užkirsti kelią gudravimams, siekiama iš remiamųjų sąrašo eliminuoti piktnaudžiaujančiuosius pašalpomis. Nuo sausio mėnesio net penkios savivaldybės – Raseinių, Akmenės, Šilalės, Radviliškio, Panevėžio rajonų – dalyvauja bandomajame projekte dėl piniginės socialinės paramos teikimo.
Šios savivaldybės trejus metus paramai iš valstybės biudžeto gaus 2011 m. pradžioje patvirtintas sumas, kurios negalės būti didinamos, o jei sutaupys, pinigus galės naudoti savo reikmėms.
Nors pašalpos skirstomos vadovaujantis tais pačiais teisės aktais kaip ir visoje šalyje, tačiau seniūnijose yra įsteigtos komisijos, kurios reguliariai diskutuoja dėl kiekvieno pašalpą gaunančio žmogaus. Pasitelkti bendruomenių atstovai, kurie geriausiai žino pašalpų prašytojus.
Pirmieji mėnesiai byloja, kad kai kurioms savivaldybėms jau pavyko sumažinti pašalpų gavėjų būrį.
Darbo birža kviečia bendradarbiauti
D. Jurkuvienė informavo neseniai dalyvavusi Darbo biržos vadovų pasitarime, kuriame išgirdusi, kad ateityje griežčiau turėtų būti skirstomos pašalpos ir kituose rajonuose. Direktorė pasidžiaugė, kad Plungės teritorinė darbo birža šiemet pasirašė sutartį su mūsų rajono Savivaldybės administracija.
„Kadangi dalis bedarbių gyvena vien iš pašalpų ir vengia bet kokio darbo, tikimės glaudesnio ir tikro bendradarbiavimo su Mažeikių rajono Socialinės paramos skyriumi. Bendrais veiksmais tokius bedarbius būtų galima integruoti į darbo rinką“, – samprotavo direktorė.
D. Jurkuvienė kaip pavyzdį nurodė gerąją patirtį bendradarbiaujant su Telšių rajono savivaldybės paramos skyriumi. Esą žmonės, gyvenantys iš socialinių pašalpų ir sąmoningai vengiantys dirbti, įdarbinami arba netenka bedarbio statuso ir galimybės gauti pašalpą. Direktorė sakė, kad Socialinės paramos skyrius į pašalpų skyrimą yra įtraukęs Darbo biržos atstovus, su jais derina pašalpų gavėjų sąrašus.
„Darbo biržos atstovas geriausiai mato, kas yra tikrasis bedarbis, o kas yra tik pašalpos prašytojas“, – tvirtino valstybės tarnautoja.
Socialinės paramos skyriaus vedėja A. Gagienė, kalbėdamasi su „Santarve“, neneigė, kad ne visi pašalpas gaunantys žmonės yra skurdžiai, esą ir sugebančių apgauti valstybę. Tačiau tokių, ko gero, vienas kitas.
„Be galo sunku sukontroliuoti. Socialinis darbuotojas yra vienas. Jis priima dokumentus ir žiūri, ką rodo kompiuterinė duomenų sistema. Pašalpos skiriamos vadovaujantis įstatymu. Jeigu dokumentai tokią teisę suteikia, pašalpa ir mokama“, – paaiškino vedėja.
Galimybės ir Mažeikiuose pritaikyti telšiškių patirtį A. Gagienė komentuoti nenorėjo, nes su ja nėra susipažinusi.
Mažeikiuose situacija įtempta
Plungės teritorinės darbo biržos 2012 m. sausio 1 dienos duomenimis, Mažeikių skyriuje buvo įregistruota arti 6,9 tūkst. bedarbių, arba beveik pusė tiek, kiek iš viso apskrityje.
D. Jurkuvienė akcentavo, kad didžiausia problema Mažeikiuose – ilgalaikiai bedarbiai, kurių yra 3 380, arba beveik 57 proc. visų bedarbių.
„Ilgalaikiai bedarbiai – tai labiausiai nerimą kelianti niša. Čia slypi ir šešėlinis nelegalus darbas, ir nenoras dirbti, ir socialinių išmokų tvarkos netobulumai“, – pabrėžė direktorė.
Kita problema – jaunimo nedarbas ir jos sprendimas. Mažeikių rajone 13,4 proc. bedarbių yra jaunimas iki 25 metų.
Nors nedarbo lygis rajone ir didelis, tačiau, kaip pastebėjo D. Jurkuvienė, darbdaviams birža ne visada turi ką pasiūlyti – 46 procentai bedarbių neturi jokios kvalifikacijos.
Bendradarbiauja su darbdaviais
D. Jurkuvienė pastebėjo, kad gyventojai klaidingai supranta, kas yra darbo birža, todėl mano, kad ji turi panaikinti nedarbą.
Darbo birža esanti savotiška socialinio draudimo rūšis – su „gaisrų gesinimu“. Taip apdraustas žmogus gali naudotis valstybės pagalba. O gaisrų gesinimo mechanizmas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtos lėšos įvairiems projektams, priemonėms, kuriomis naudojasi darbdaviai ir bedarbiai.
Per 2011 metus rajono darbdaviai įregistravo apie 4,3 tūkst. darbo vietų, įdarbino šiek tiek per 5,5 tūkst. bedarbių. Darbo biržos Mažeikių skyrius į „gaisrų gesinimo vietas“ nusiuntė 1 681, arba 39,7 proc. – tiek bedarbių dalyvavo įvairiuose projektuose, daugiausia jų – šiek tiek per 1,2 tūkst., dirbo viešuosius darbus.
Telšių apskrityje realiai veikiančių įmonių yra 3 200, iš jų Mažeikiuose – 1 330. Biržos Mažeikių skyrius bendradarbiauja su 962 darbdaviais.
Darbo birža vykdo užimtumo rėmimo programas ir priemones, finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis. Mažeikiuose praėjusiais metais tokia galimybe pasinaudojo 296 darbdaviai.
Sukurta mažiau nei panaikinta
Darbo birža tuose rajonuose, kur nedarbo lygis aukštesnis negu vidutiniškai šalyje, kasmet organizuoja vietinio užimtumo iniciatyvų projektų atrankas. Tarp tokių rajonų yra ir Mažeikiai.
D. Jurkuvienės teigimu, tai yra solidi valstybės parama, verslo plėtrai galima gauti 340 tūkstančių litų.
Pernai Mažeikiuose vietinių užimtumo iniciatyvų projektus įgyvendino trys mažeikiškės įmonės – bendrovės „Aremikas“ ir „Ekodelta“ bei individuali įmonė „Ašvena“. Jose sukurtos devynios darbo vietos.
Šiais metais Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų komisijai projektus pateikė devynios rajono įmonės, kurios numatė sukurti 32 darbo vietas.
Praėjusiais metais apskrityje buvo įsteigta 11 darbo vietų neįgaliesiems, iš jų penkios – Mažeikiuose.
Tačiau darbo vietos ne tik kuriamos, bet ir naikinamos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais dėl paskelbto dviejų įmonių bankroto („Pajaro“ ir „Šiauleksos“) darbo neteko beveik 40 darbuotojų.
Tendencijos šioje srityje nėra džiuginančios. D. Jurkuvienė informavo, kad per pirmuosius du šių metų mėnesius birža gavo šešis pranešimus apie Telšių apskrityje registruotų įmonių bankrotus, tarp jų trys – iš Mažeikių.
UAB „Livena“ pranešė, kad bus atleisti 104 darbuotojai, A. Kekio individualioje įmonėje – penki. „ORLEN Lietuva“ dėl saugos padalinio reorganizavimo nuo liepos mėnesio numato atleisti 90 darbuotojų.
Atkreipė Tarybos dėmesį
D. Jurkuvienė pastebėjo, kad yra žmonių, kurie bando patys susikurti pragyvenimo šaltinius. Pavyzdžiui, praėjusiais metais individualią veiklą su verslo liudijimais Mažeikiuose vykdė šiek tiek per 700 mažeikiškių, arba 2,2 karto daugiau negu 2010 metais. Subsidija verslo liudijimui įsigyti (t. y. per Darbo biržą) apskrityje pasinaudojo 151 bedarbis, iš jų trečdalis – mažeikiškiai.
Per sausio vasario mėnesius rajono gyventojai įsigijo 95 verslo liudijimus, iš jų su subsidija – 14.
Dažniausiai pagal verslo liudijimą vykdomos veiklos rūšys – prekyba prekyvietėse, transporto priemonių variklių techninė priežiūra ir remontas, esamų statinių atstatymas ir remontas, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla.
Teritorinės darbo biržos vadovė D. Jurkuvienė akcentavo, kad Mažeikiuose nepakankamai skatinami gyventojai, kuriantys savo verslą.
„Jūs galite skatinti verslumą, neaugindami verslo liudijimų kainų. Tai viena iš galimybių padėti tokiems žmonėms“, – pabrėžė direktorė.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestį už verslo liudijimus nustato kiekvieno rajono savivaldybės taryba. D. Jurkuvienės duomenimis, Mažeikių rajone toks mokestis išaugo: 2011 metais (neribojant veiklos teritorijos) buvo 1 224 litai, o 2012 metais – 1 888. Rajono teritorijoje pernai mokesčio vidurkis už verslo liudijimus siekė 940 litų, o šiems metams – 1 017 litų.
Lyginant su kitomis Telšių apskrities savivaldybėmis, Mažeikių rajone verslo liudijimo įsigijimo kainos taip pat didesnės. Pavyzdžiui, už verslo liudijimą prekybai telšiškiai moka 300 litų, mažeikiškiai – dvigubai tiek. Verslo liudijimai kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veiklai Telšių rajone kainuoja 600, Mažeikių – 1 385 litus.
Galima darbus ir nusipirkt, jei nenori už centus art. Aš perku darbus http://www.uzsakymai.com. Labai geri įkainiai
Niekada nesupratau kam reikalinga ta darbo birza juk ji darbo dar niekam nera padejusi susirasti , atvirksciai uzdeda stampa darbuotojui kad esi nevykelis ir darbdavys tokiu tik purtosi geriausiu atveju pasiulo minimuma uz kuri nelabai apsimoka ir savo brangaus laiko gaarba isti. O socialines ismokas galetu moketi ir sodra , taip pat suteikti ir socialines garantijas. Manau kad darbo birza tik reikalinga ten dirbantiems darbuotojams juk gauna atlyginima o ne ismokas , bet tai juk musu mokesciu moketoju saskaita.
O bolševikams reikia tik valdžios ir milijonų kitų sąskaita, ane, gudručiai?
g e r o s darbo vietos yra užimamos pagal ‘“blatą“ ir per gerus pažystamus
ŠIOS VIENO KOMENTATORIAUS CITATOS KALBA PAČIOS UŽ SAVE :1,,Darbo birža žmogui darbą turi rasti? O pats žmogus atsiversti LDB svetainės puslapį, pavartyti „Santarvės“ ir „Būdo žemaičio“ skelbimus, išsiuntinėti savo CV visais įmanomais adresais negali? Būtina sukramtyti ir į burną įdėti? DB yra kompiuteriai, informacija. Prašom, ieškokitės, siųskit savo CV . 2 ,, DB, dažniausiai, neturi informacijos apie laisvas g e r a s darbo vietas, nes jos yra užpildomos momentaliai ir info apie tokią darbo vietą iki DB neateina“..3 ,,Niekam nieko nebereikia. Jūs – n e r e i k a l i n g i“.
IŠVADA – DB (darbo birža) NEREIKALINGA !
sakai niekas laivui nebepadės tik prožektoriai :) apropo o psichologas, ta prasme = koučeris (couching kaučingas kaučeris)
Iš visų tų išvardintų priemonių gal tik ryškios šviesos padėtų. Na, gal dar galimą būtų įsteigti psichologo etatą, kad išėjęs iš specialistės bederbis turėtų kur pasiguosti, jog kaip buvo, taip ir yra be darbo.
Negi kapitonams neakivaizdu, jog norint gelbėti BARŽĄ, kelti įstaigos prestižą ir įvaizdį, reikia kelti aptarnavimo kokybę. Tai nelabai siejasi ar gaunamas darbas, ar nesurandamas, ar geriama kavytė, ar tik vanduo. Žmogus turi išeiti patenkintas. Kaip tą atlikti? Samdykite marketingistus, psichologus. Organizuokite nemokamus seminarus. Įjunkite ryškias šviesas koridoriuose (tai praskaidrina depresiją). Sėkmės
Man darbo birža patinka, visai ne kaip darbe, į darbą turi eiti vos ne kasdien, kad gautum 800Lt, o dabar į darbo biržą nueinu kartą per mėnesį ir gaunu 650Lt. Ko negyvent?
Tai ir galėsi važinėti į Plungę reistruotis DB kas 2 savaitės.
Negi nedašunta: DB kapitalimo sąlygomis panaikinti neįmanoma! Panakinsi DB, lygiai tiek pat prasiplės kažkokia kita struktūra – Socialinės paramos ir rūpuybos skyrius, ar SODRA ir užsiims visai ne ta veikla, kuriems pastarieji yra sukurti. Kažkas turi sekt, kas tuščiai nesinaudotumėte socialine parama, užsiimti ieškančiųjų darbo apskaita, kažkas turi organizuoti visokius mokymus ir kvalifikacijų keitimo kursus, ieškoti norinčiųjų ten vykti, kažkur turi būti sudarytos sąlygos bedarbiams ieškoti darbo valdiškomis priemonėmis, norintieji darbo jėgos turi turėti galimybę iš kažkur jos „pasismti“ (viešieji darbai). Ir tai turi būti ne paleistai, o centralizuotai.
Pilnai pritariu kad darbo biržos visai nereikia o pašalpų mokėjimo funkcijas puikiausiai gali atlikti sodra.Dabar darbo birža atlieka tik statistikos vaidmenį ir imituoja rimtą darbą.Patikėkit ta žinau iš savo karčios patirties. Iš mokesčių mokėtojų kišenės išlaikoma įstaiga prašmatniai atnaujino pastatą ir toliau dideliais kiekiais filtruoja kava.Atsibuskit valdžios žmonės.
Nebėra žodžių vertinti tokią darbo biržą susireikšminusią.Užtenka jūsų nesamonių-paistaliojimų.Imkites savo pareigų, o ne kalbėkit aukštom frazėm. Užtenka Lietuvoje popierėlių registruotojų- IŠKOKIT žmonėms darbo. Siūlau, kad ši ,,šaraškino“ kontora Mažeikiuose nereikalinga,užteks ir Plungėje. Modernų- išpustytą pastatą perduoti miesto jaunimo užimtumui ugdyti.
Tai gal problema ne DB pareigose, o darbo birzos ivaizdyje, kodel darbdaviams 0 sveiku dirbti su darbo birza ir kodel bedarbiai darbo birzos nelaiko stipria alternatyva ieskant darbo. O naivume! Ir kas cia sugalvojo pamokyti kaip reikia dirbti idarbinimo specialistams. Tai bendra istaigos politika ir pavienis tarnautojas del savo vietos pergyvena ne maziau, nei kasos pardaveja. O cia siulote tokias permainas nuo saknu. hoho Verciau nepirkti maksimose ir uzdaryti saskaitas didziausiuose bankuose, nes TIE mokesciu lietuvai nepalieka. O kai pelnas ir litai isvaziuoja, is kur pas versla gali rastis GERAI APMOKAMOS darbo vietos??
Neužmynei, tik samprotauji labai naiviai, ir į teisybę net nepanašu – kiaura pagieža specialistams, dirbantiems su piktu ir dažnai nemotyvuotu kontingentu.
Darbo birža žmogui darbą turi rasti? O pats žmogus atsiversti LDB svetainės puslapį, pavartyti „Santarvės“ ir „Būdo žemaičio“ skelbimus, išsiuntinėti savo CV visais įmanomais adresais negali? Būtina sukramtyti ir į burną įdėti? DB yra kompiuteriai, informacija. Prašom, ieškokitės, siųskit savo CV (tiesa, šansų mažai, nes į gerą darbo vietą „sukrenta“ 200 – 300 CV). Naudokitės valdišku, jei savo kompiuterio nėra. Lygiai tokį pat variantą sutiksit ir UK tenykščiame „Darbo centre“. Dar šitas ciniškas veržimasis su „jauna šeima“. Kuom „jauna šeima“ turėtų būti labiau priveligijuota už „seną šeimą“? Sovietiniai laikai, kuriuos jūs keikiat išsijuosę, jau senai praėjo. Tik toje sistemoje jaunai šeimai durys buvo labiau atviros – gal pagimdys kokį žmogų, kuris duos naudą statant TSRS (siuvėja, tekintojas, mūrininkas, dažytoja ar karys tuometiniame broliškame Afganistane). O dabar? Baigęs vidurinius ar aukštuosius mokslus – potencialus socialinės paramos gavėjas ir ne daugiau. Apsidairykit. Niekam nieko nebereikia. Jūs – n e r e i k a l i n g i ! Niekam čia neįdomu, kad diplomuoti ar dar kažkokie. Vis vien jokių darbinių įgūdžių neturit, nes Lietuvos aukštosiose mokyklose tik teorijos prifarširuoja, bet ne suvirintojo, vairuotojo CE, darbų vykdytojos, telferio operatoriaus, atopakrovėjo, buhalterio kvalifikaciją ar, galiausiai, bent jau darbų saugos organizatoriaus liudyjimą suteikia. Tai kad, nusileiskit ant žemės. Manai, darbo biržos specialistai gali savo gimines įdarbinti? O naivume šventas! Partinė Savivaldybės valdžia ne tik, kad savo giminių, bet ir partijos bendražygių įdarbinti negali, o čia ims ir įdarbins darbo biržos specialistas savo giminaičius, kai informacija apie darbo vietą žinoma tiek darbo biržos specialistui, tiek bet kuriam kitam, nes ta informacija yra vieša.
Reikėtų prisiminti ir posakį: „Siūloma prekė – pigi“. DB, dažniausiai, neturi informacijos apie laisvas g e r a s darbo vietas, nes jos yra užpildomos momentaliai ir info apie tokią darbo vietą iki DB neateina. Kitos – prašom, bet patys jūs vargiai ten dirbsite, nes norisi „gerai apmokamo“ normaliomis darbo sąlygomis. Galų gale – paprasčiausia aritmetika. Tik statistika ir jokios pagaulės. 2011 metais darbo jėga Lietuvoje – 1619700, iš viso darbo vietų (laisvų ir užimtų) – 1145164. Plika akimi net neskaičiavus matyti, jog dar trūksta netoli 500 tūkst. darbo vietų, jei norime ir emigrantus susigrąžinti. Taigi, išmeskite iliuzijas iš galvos, kad DB jums sukurs tas trūkstamas darbo vietas ir pasiūlymą dėl darbo pateiks personaliai įpakuotą į „polietileną“.
Ne iš mano vargano minimumo chemijos pramonę mieste prikelti. Ne man reikia rengti laisvą ekonominę zoną aplink MN kokioms PET gamykloms, ar sieros rūgšties gamykloms, ar dar kam nors. Daug kas galvoja, kad nafta tai jau viskas, galutinis taškas. PIRMAS pamatęs strategiją laimės rinkimus. Ir ką eilinis žmogelis gali pakeisti? Skundą gal parašyti, kurio NIEKAS nenagrinės? ;) Jei valdžia išeitų į dialogą su miestu, gal kas ir keistųsi.
Oi , oi užmyniau ant mazolio – nepatinka teisybė?
Deja, deja, kas parašė apie darbo biržos darbuotojus ir jaunas šeimas, turi darbą ir neblogai apmokamą, ir visiškai nesprogsta iš pavydo. Tegul tie darbo biržos ,,specialistai“ vaidina ir toliau, kad dirba, nors padės savo giminėms ir pažįstamiems susirasti darbo. o tai jau irgi šis tas.
Suprantu,kad sprogsti išpavydo, kai darbo biržos darbuotojai turi darbą ir gauną atlyginimą, o tu – ne. Tipiškas lietuviškas pavydas.
Visoje Europoje darbo biržų darbas organizuotas taip, kai ir Plungės teritorinėje, ir nieko čia neišrasi. Kad esi be darbo ir pajamų (ir kodėl man dar turėtų rūpėti, kas esi „jauna šeima su vaiku“?), tai kritikos strėles varyk Seimui, Vyriausybei, vietinei valdžiai, o ne darbo biržos specialistams. O gal tiesiog geriau ir atidžiau rinkis politikus ir pats (pati) eik į politiką?
Herr Bugeniškis, so auch mit die Bolsheviken wie Giedraitis aus Moscheiken!? Draugas Giedraitis – Nein danke! Was für ein „Š“…unfassbar!
O kitiems tik bolševikų valdžioje.
darbo biržos darbuotojai yra ne darbuotojai o trintukai kurie patis nieko nedirba o gauna didėlius atliginimus.
Gerbiamieji, darbo biržos specialistai, nesusimažinkite savo veiklos tikslų. Pagal nuostatus neužtenka vien tik ,,gesinti gaisrus“. Straipsnyje ,, D. Jurkuvienė pastebėjo, kad gyventojai klaidingai supranta, kas yra darbo birža, todėl mano, kad ji turi panaikinti nedarbą’. Panaikinti gal ir nesugebėtų, tačiau pagal bendrųjų nuostatų 8p. svarbiausi L ietuvos darbo biržos veiklos tikslai yra : 8p 5 strp. – rengti ir įgyvendinti nedarbo prevencijos priemones ….., siekiant mažinti struktūrinį nedarbą”, o jūs iš įdarbinimo įstaigos pasidarėte socialinio draudimo rūšimi – tai ir pasikeiskite pavadinimą, nes įdarbinimą ko gero atidavėte agentūrom, visokiem uab ,,Litaupa“, ,,Darbintera“, ,,Eurodarbai“ ir t.t., kurie žmones už didžiulius pinigus apgaudinėja. AR TO JUMS, ŽMONĖS, REIKIA, IR DAR GINAME TOKIĄ DARBO BIRŽĄ?
Nuostatas reikia mokėti skaityti. Lietuvos darbo biržos puslapis anonsuoja darbo biržos funkcijas, kai kurias verta pacituoti -,,rengia gyventojų užimtumo programą”, ,,įgyvendina darbo rinkos ir užimtumo programą”, ,,ieško laisvų darbo vietų ir informuoja norinčius įsidarbinti”. Kas tas UŽIMTUMAS, o gi pamąstykim: ,, Užimtumas – piliečių veikla, susijusi su jų asmeniniu ir visuomeniniu poreikiu, neprieštaraujančių įstatymams, patenkinimu ir duodanti jiems užmokestį ar darbines pajamas “ Ten pat deklaruojami darbo biržos darbuotojų atlyginimai( žadą užėmė – geros sumelės), taip kad ir darbo kokybė turėtų būti atitinkama ir, nesvarbu ar komentatorius ten dirba ar ne, nereikia žmonių mulkinti. Kiekvienas šiandieninis žmogus, nesvarbu, ar tai eilinė valytoja, ar juodadarbis moka gal geriau skaityti ir supranta už eilinį valdininką, kuris įvaldęs gerai tik vieną dalyką – mulkinti žmones. Kaip gyventi jaunai šeimai, kurie baigę mokslus, priversti žemintis ir varstyti darbo biržos duris, kai darbdavys drebia -,,neturi patirties”, nors pats darbdavys gal net vidurinės nebaigęs, ar tai jauni žmonės nenori dirbti? Ko taip masiškai emigruojama, jei jau taip Lietuvoj rūpinamasi žmogumi ir taip gerai dirba atitinkamos institucijos? Norima apriboti pašalpų mokėjimą, dieve mano, ta pašalpa tokia ..didelė”. palyginus su darbo biržos darbuotoja ,,mizerna” alga. Mes giname ne tuos kuriuos reikia , o pasirikti turime iš ko – ar giname stiklinius mūrus su vaidinančiais kad dirba, ar jaunas šeimas su mažais vaikais ir diplomais rankose, mūsų pagyvenusius tėvus ir tuos darbingus žmones, kurie praradę viltį ir tikėjimą geresne ateitimi?
kuris aktyviai įsijungė rūškanų ponių gynimui.Jaučiu,kad dirbate biržoje ir mus mulkinate, kad birža neturi ieškoti darbo. Pagal mūsų perstatytas nuostatas darbo birža privalo ieškoti darbo, o ne tik …….
Valytoja, o kam jums aukštasis, jei NIEKAS nemato, o tik tu matai, bet nedarai. Matai galimybę užsidirbti, bet neužsidirbi, o rašai, kad NIEKAS nemato. Niekaip to nesuprantu.
Darbo birža yra BIRŽA. Joje prekiaujama aukščiausiomis kvalifikacijomis už žemiausią priimtiną kainą. Taip pat prekiaujama didžiausiu atlyginimu už žemiausią kvalifikaciją. O iš šono žiūrint į 17 proc. nedarbą šalia naftos giganto, elektrinės…… Mažeikiai turi išskirtinių galimybių vystytis ir augti. Ne iš naftos, o iš chemijos pramonės, kurios NIEKAS nemato. O ką birža? Ji nemotyvuos bedarbių dirbti, o darbdavių mokėti daugiau nei 185 €/mėn.Bet kaip tarpininkas galėtų darbdaviams ir naujiems verslininkams pasiūlyti tai, ką siūlo turizmo ir verslo inkubatoriai.
Orlen Lietuva personale dirba profesionalai. Itin gerbiu. Teko keletą kartų dalyvauti atrankose. Aukštas lygis. O ir kam cechų viršininkui reikalinga pareigybė atlikti atranką iš 10 kandidatų? Kokios laiko sąnaudos! Kiek tai kainuoja. O jei nepavyksta praeiti pirmos atrankos pakopos, gal reikia išmokti kalbėti ramiai ir pasitikinčiai prisistatyti?
Perskaičiau Darbo biržos nuostatus ir kažkaip nepavyko rasti ten eilutės, kad Darbo birža turi surasti darbą.
Gyventojai teisingai supranta, kad darbo birža žmonėms turi ieškoti darbo, o ne tik kilnoti popierėlius, juos registruoti. Kokie rūmai išpustyti rūškanoms ponioms sėdėti, kiek etatų. Ką tos ponios veikia.Darbo neieško. Vienos darbo biržos pakanka apskrityje suregistruoti bedarbius.Šiuos rūmus, įrengtus už žmonių pinigus , panaudoti kam labiausiai reikia.
Nebūkit naivūs. Darbo birža darbo vietų jums nesukurs ir darbo neras. LDB faktiškai yra reikalinga dėl statistinės bedarbių apskaitos ir šiokios tokios kontrolės, kad nepiktnaudžiautumėte socialinės apsaugos sistema.
Bedarbių tik daugės ir nereikia manyti, kad visi jie – kažkokie lūzeriai, nes yra be darbo. O kur darbintis, jei darbo vietų nėra? Turiu uomenyje ne tik darbo vietą, bet ir atlyginimą, normalias darbo ir buitines sąlygas (darbo rūbai, tualetas, dušas). Faktiškai, pusė darbo vietų turėtų būti panaikinta dėl to, kad žmonės ten dirba vergiškomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis – nei nusiprausti, nei nusišikti, o gal dar net ir didžiuliame šaltyje.
Darbdaviai. Kokie darbuotojai reikalingi dabar darbdaviams? Itin kvalifikuoti maksimaliai lojalūs baudžiauninkai už 185 EUR/mėn. Iki 35 metų amžiaus daugiausiai. Vyresnio amžiaus žmonės gali išmesti iš galvos, kad bus bent pokalbiui pakviesti.
Kaip renkasi darbdaviai? Pagal CV, kurie šiaip, be pokalbio, apie žmogaus asmenybę, jo kompetencijas, socialinius įgūdžius ir gebėjimus, nieko nesako. O kaip dažnai jie akis pastato: bet tu nesi dirbęs tokio darbo! Bet kiek ilgai jau nedirbęs! O ką – reikėjo šūdą šake maišyti, bi tik užpildyti tą nedarbo spragą? Tai geriau jau negadinti savo reputacijos su kvalifikacijai ir kompetencijai neatitinkančiais darbais. O ką reiškia, kad „nesi dirbęs šito darbo!“. Nieko! Jei žmogus baigė aukštąja mokyklą, ypač – pagal tarybinių laikų aukštojo mokymo programas, tai jis yra itin universalus specialistas, nes į tų laikų aukštąsiais mokyklas, visų pirma, ne kiekvienas batsiuvys (kita tiesa – būti amatininku šiais laikais yra geriau, nei kvalifikuotu specialistu) įstoti galėjo plius jis turėjo praeiti visą aukštojo mokymo sistemos pragarą: pirmieji porą metų – nuožmus proto šturmas, o likusieji – problemų segmentų apčiuopimo, išryškinimo ir sprendimų mokymas. Ir su kažkokia šiaip jau mažai reikšminga, darbdavio įsivaizduojama itin didele problema, toks žmogus po trumpo adaptacijos įmonėje laikotarpio itin gerai susitvarkytų. Taigi, problema yra ne kvalifikuotuose bedarbiuose/ socialinių išmokų gavėjuose, o darbdaviuose nemenka dalimi. LDB jais turėtų užsiimti (kaip rinktis darbuotojus ir kaip atskirti, kas ko vertas), o ne kvaršinti galvą kvalifikuotiems bedarbiams visokiais kvalifikacijų kėlimo ir keitimo kursais. Ar ne dėl to daugelyje įmonių susiduriate su vidutinio lygio bukybėmis?
Personalo atranka. Paimkime tą pačią „Orlen Lietuva“. Kodėl personalo atranka patikėta tik vienai moteriškei? Jei reikia specialisto, CV turi keliauti tiesiai pas cecho viršininką. Pvz., tarybiniais laikais, jei ieškai darbo, toje gamykloje susirandi cecho viršininką, pasikalbi su juo „akis į akį“, įrodai, ko esi vertas, ir viskas aišku. O šiuo atveju, kažkodėl tokia nuojauta, kad ne visi tinkami CV tepatenka cechų viršininkams? Ir daugelyje įmonių taip. Personalą turi parinkti ne kažkokia administratorė, o pats vadovas (na, nebent kalba eina apie darbą „kastuvu“ viso labo).
Galų gale, valstybė, o ne žmonės yra kalti, kad darbo vietų trūksta ir jie dėl to neturi darbo.
Taigi, Mažeikiai – mirštantis miestas, o Lietuvoje viskas eina „v žopu“. Jei galit ir pajėgiat – emigruokit.
Juokinga darosi, skaitant šį straipsnį. ,, gyventojai klaidingai supranta, kas yra darbo birža, todėl mano, kad ji turi panaikinti nedarbą“. Gyventojai supranta taip kaip supranta, jei yra įstaiga, ji ir turi atlikti savo tiesioginę paskirtį – padėti žmogui įsidarbinti. Pažįstu daug jaunų žmonių, kuriems teko susidurti su darbo birža. Jie nesupranta, kam ji iš viso reikalinga. Man vienas jaunas žmogus sako, ,,kokios toj darbo biržoj sėdi nesimpatiškos ir rūškanos ponios, turbūt iš to neturėjimo ką veikti, ačiū dievui kad dar negreit ten turėsiu eiti..“Nesakykit, kad žmonės nori tik pašalpų, ką daryti, jei ir turint išsilavinimą ir kvalifikaciją darbo niekas nepasiūlo. Būkim biedni, bet teisingi, kaip toj patarlėj -darbą gausi tik per pažintis. Reikia ir darbo biržoj turėti pažintis ir darbelio suras. ,,Puikus “ eksperimentas penkiose savivaldybėse….,, o jei sutaupys, pinigus galės naudoti savo reikmėms“.