Viešieji pirkimai: kokie pokyčiai laukia kitais metais?

Nuotr. iš lrv.lt

Visoje šalyje siekiama efektyvesnio ir profesionalesnio viešųjų pirkimų organizavimo, todėl nuo kitų metų atskirais etapais įsigalios rugsėjį Seimo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos.
Dalijamės informacija, kokie pokyčiai laukia viešųjų pirkimų organizavimo, ką apie tai mano bendrovių „Mažeikių vandenys“ ir „Mažeikių autobusų parkas“ atstovai.

Pirmieji Viešųjų pirkimų įstatymo pokyčiai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) praneša, kad įstatymo pakeitimais pirkimų vykdytojai įpareigojami siekti inovatyvių bei aplinkos apsaugos kriterijų, koreguojamos pašalinimo pagrindų, susijusių su rimtu profesiniu pažeidimu, formuluotės, tikslinamas reglamentavimas, naikinamos kai kurios nuostatos, pavyzdžiui, dėl socialinio pasiūlymų vertinimo kriterijaus – darbo užmokesčio medianos, tačiau įtvirtinama galimybė vertinti darbuotojams per pastaruosius 12 mėn. mokėtą darbo užmokesčio medianą.
Šiuo metu galima žodžiu sudaryti viešųjų pirkimų sutartis iki 3 tūkst. eurų be PVM, nuo sausio 1 d. sutarčių žodžiu suma didinama – ji sieks 5 tūkst. eurų.
Nuo kitų metų liepos 1 d. prasidės antrasis pataisų įgyvendinimo etapas – VPT pradės atlikti pirkimų vykdytojų žinių patikrinimą ir pažymėjimų išdavimą, šie pažymėjimai galios 5 metus.
Dar vėliau, nuo 2023 m. sausio 1 d., pirkimų vykdytojai bus įpareigojami siekti socialinių kriterijų, įsigalios pareiga centralizuoti pirkimus savivaldybėms ir jų įstaigoms. Viešojo pirkimo komisijoje turės būti bent vienas asmuo, turintis pirkimo specialisto pažymėjimą.
Taip pat nereikės skelbti apie mažos vertės pirkimus, kai numatoma sutarties vertė sieks nebe 10 tūkst. eurų be PVM, o 15 tūkst. eurų.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.

Karolina Kotryna PETRAUSKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Skip to content