Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje pradėtas fiksuoti nuo 1992-ųjų – kai buvo išrinktas nepriklausomos Lietuvos Seimas.
Per tris dešimtmečius užfiksuota, kad prie balsadėžių ateinančių rinkėjų skaičius skiriasi, priklausomai nuo rinkimų rūšies – aktyviausiai savo valią piliečiai išreiškia per Prezidento rinkimus, vangiausiai – rinkdami Europos Parlamentą.
Statistika liudija, kad Mažeikių valdžią išrenka vidutiniškai apie 40 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių.
Šalies statistika
1995-aisiais, kai vyko pirmieji savivaldos rinkimai, iš daugiau nei 2,5mln. balsavimo teisę turėjusių gyventojų prie balsadėžių atvyko 45 proc. 1997-aisiais, mažiausiai aktyviais metais, – balsavusiųjų dalis nesiekė 40 proc. (čia ir toliau duomenys pateikiami juos suapvalinus iki procentinio punkto – red. past.).
Daugiausia rinkėjų dėmesio sulaukė 2000 m. ir 2002 m. savivaldos rinkimai, kada balsavo 54 proc. šalies gyventojų.
Valstybinės rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, per pastaruosius ketverius savivaldybių tarybų rinkimus ateinančių balsuoti žmonių skaičius nepasiekė nė pusės šią teisę turinčių šalies piliečių.
Rinkimų statistika rodo, kad jaunesni rinkėjai gerokai rečiau eina prie balsadėžių nei vyresni.
Aktyviausios tos pačios savivaldybės
Pastebėta, kad vietos valdžią aktyviausiai renka bene tų pačių savivaldybių rinkėjai. Tarp aktyviausių savivaldos rinkimuose 2011–2019 m.buvo nedidelių savivaldybių – Birštono ir Pagėgių, taip pat Lazdijų bei Raseinių rajonų gyventojai. Jų aktyvumas šiuose rinkimuose viršijo 60 proc.
VRK atstovės spaudai Indrės Ramanavičienės teigimu, pastaruoju metu šalies piliečių aktyvumas po truputį didėja.
„Didėja ir pati pilietinės visuomenės dalis, suprantanti balsavimo svarbą. Pastebime, kad rinkėjams balsavimas nėra vien tik piliečio pareiga, rinkimai tampa pilietiškumo švente – ypatinga diena, kai jie prisideda prie Lietuvos valstybės kūrimo. Toks požiūris mus, rinkimų organizatorius, labai džiugina ir tikimės, kad ateityje taip galvojančių rinkėjų ratas augs ir plėsis“, – tvirtino VRK atstovė.
Mažeikiškiai mažiau aktyvūs
Mūsų rajono rinkėjų, balsuojančių už vietos valdžią, aktyvumas – mažesnis nei visos šalies vidurkis.
2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 42 proc. Mažeikių rajono gyventojų, 2015 m. – 37proc., 2011 m. – 41 proc., 2007 m. – 36 proc., 2002 m.ir 2000 m. – 52 proc., 1997 m. – 31 proc., 1995 m. – 36 proc. (kiek rajono gyventojų turėjo teisę balsuoti ir kiek jų dalyvavo savivaldos rinkimuose, galima palyginti rinkėjų aktyvumo lentelėje).
Pastebėtina, kad 2015 m. ir 2019 m. mūsų rajono valdžią išrinko mažiau nei pusė savivaldybės gyventojų, didžiausias rinkėjų aktyvumas užfiksuotas amžiaus pradžioje –2002 m.ir 2000 m. savivaldos rinkimuose, tačiau ir jų metu mažeikiškiai atsiliko nuo šalies vidurkio (54 proc.).
Apolitiškas jaunimas – įprastas reiškinys
Politologas Vaidas Morkevičius nesistebi tokiomis savivaldos rinkimų tendencijomis.
„Paskutiniuose Seimo (pirmajame ture) ir savivaldos tarybų rinkimuose, pagal VRK duomenis, dalyvavo labai panašus rinkėjų skaičius – kiek mažiau nei 50 proc. O štai paskutiniuose prezidento rinkimuose dalyvavo kiek daugiau nei 55 proc. rinkėjų. Pastarieji skaičiai (apie 50 proc.), galima sakyti, ir apibūdina pastarųjų metų rinkėjų aktyvumą. Ir jaunimo dalyvavimas čia yra mažesnis nei vyresnių žmonių“, – akcentavo politologas.
Stebint rinkimų tendencijas, keletą pastarųjų metų šalyje svarstoma, kaip privilioti jaunus žmones dalyvauti politiniame gyvenime.
Pasak V. Morkevičiaus, jaunimas apskritai nelabai linkęs dalyvauti politikoje – ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Deja, Lietuvoje šis įsitraukimas dar mažesnis.
Vyresnių rinkėjų – kelis kartus daugiau
Europos socialinio tyrimo duomenimis, paskutiniuose Europos šalių parlamento rinkimuose teigia dalyvavę 80 proc. vyresnių nei 25 metų žmonių, o štai amžiaus grupėje iki 25 metų – tik 57proc.
Lietuvoje šie skaičiai dar labiau skiriasi: tai, kad dalyvauja rinkimuose, patvirtino 72 proc. tiriamųjų, vyresnių nei 25 metų, ir vos 30 proc. 25 metų bei jaunesnių.
„Lietuvos savivaldos rinkimuose proporcijos iš esmės tokios pačios. Pavyzdžiui, pagal 2016 m. Lietuvos nacionalinės rinkimų studijos duomenis, savivaldos rinkimuose teigė dalyvavę 75 proc. vyresnių nei 25 metų amžiaus žmonių ir tik 27proc. apklaustųjų, turinčių 25 metus ar jaunesnių“, – detalizavo politologas.
V. Morkevičiuspridūrė, kad jaunimo nedalyvavimo rinkimuose priežasčių yra įvairių. Tačiau turbūt svarbiausia – tai, kad jaunimas mažiau jaučia politinių pasikeitimų įtaką jų gyvenimui: „Vyresni žmonės turi daugiau gyvenimo patirties, politiniai sprendimai jų gyvenimus vienaip ar kitaip yra palietę. Žinoma, svarbi ir tėvų įtaka – jei tėvai nuolat eina į rinkimus, tikimybė, kad ir jų vaikai eis į rinkimus, didesnė. Be to, svarbi ir nuomonės lyderių įtaka. Pavyzdžiui, paskutiniuose Seimo rinkimuose aktyvi šalies visuomenininkų agitacija padidino jaunimo dalyvavimą, nors ir ne itin ženkliai.“
Balsavimo internetu galimybė tebesvarstoma
Vieną iš galimų sprendimo būdų, kaip įtraukti daugiau jaunimo,– leisti balsuoti internetu.
I. Ramanavičienė svarstė, kad šiandien sunku prognozuoti bendro Lietuvos rinkėjų aktyvumo padidėjimą įdiegus balsavimo internetu galimybę. Dar 2021 m. vasarą ir rudenį, galima sakyti, kad net iki karo Ukrainoje pradžios, viešojoje erdvėje tikrai aktyviai skambėjo kalbos apie internetinį balsavimą. Buvo daug palaikančiųjų ir daug neigiamai vertinančiųjų tokią galimybę.
„Tuo metu VRK pradėjo konsultacijas dėl galimybių studijos, buvo svarstyta, ar esame tam pasiruošę, tačiau, kai 2022 m. vasarį prasidėjo karas Ukrainoje, keitėsi požiūris į geopolitinę situaciją, kibernetinį saugumą, kitas galimas grėsmes. Šiuo metu yra inicijuotas galimybių studijos dėl internetinio balsavimo informacinės sistemos sukūrimo viešasis pirkimas. Tačiau dabar kalbėti apie konkrečius internetinio balsavimo sistemos kūrimo žingsnius dar kiek per anksti“, – akcentavo I. Ramanavičienė.
Ar reikia, kad nuspręstų abejingieji?
Paklaustas, kokie argumentai įtikintų lietuvius balsuoti aktyviau, politologas V. Morkevičius suabejojo, ar to tikrai reikia.
„Ar reikia, kad žmonės, nesidomintys politika arba manantys, kad „nėra už ką balsuoti“, eitų į rinkimus? Galbūt tegul valdžią išrenka tie, kurie turi nuomonę ir domisi politika? Taigi aktyvus dalyvavimas rinkimuose nėra vienareikšmiai teigiamas dalykas demokratijoje. Įsitraukęs, racionalus, įsisąmonintas dalyvavimas politikoje – žinoma, teigiamas dalykas. Manau, rinkėjų aktyvumą padidina jausmas, kad rinkimai yra svarbūs: dalyvauja stiprūs kandidatai, kurie turi apylygius šansus laimėti, todėl atrodo, kad kiekvienas balsas yra svarbus“, – apibendrino politologas.
Sigutė LIMONTAITĖ
