Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus universiteto Baltojoje salėje, kuri įsikūrusi buvusiose observatorijos patalpose, vyko knygos apie profesorių, lietuvių kalbininką, Lietuvių fonologijos mokyklos kūrėją Aleksą Stanislovą Girdenį sutiktuvės.
Renginyje dalyvavo ir būrelis Mažeikių rajono atstovų, daugiausia tirkšliškių: Salomėja Macijauskienė, Modesta Šakienė, Birutė Vaičkuvienė, Stasė Gintvainytė, taip pat istorikas Paulius Šverebas, Romualda Žilinskienė.
Aplankytas kapas
Knyga „Mokslas buvo jo gyvenimo esmė ALEKSUI GIRDENIUI – 90 METŲ“ išleista, pažymint akademiko (1936 spalio 19–2011 rugsėjo 19) devyniasdešimtmetį. Jos sudarytojai – Genovaitė Kačiuškienė, Vilma Zubaitienė, Bonifacas Stundžia.
Paminėjimas prasidėjo prie profesoriaus kapo Antakalnio menininkų kalnelyje, kur palaidota ir jo žmona. Čia buvo sukalbėta malda ir trumpai prisiminta, koks santykis dalyvius sieja su kalbininku. Knygos sudarytoja Genovaitė Kačiuškienė paminėjo ypatingą profesoriaus asmenybę, pristatė renginio tikslą ir knygos atsiradimo sumanymą.
Kalbininkas, atkaklus žemaičių tarmės gynėjas, profesoriaus studentas Juozas Pabrėža prabilęs žemaitiškai tvirtino, kad A. Girdenis jam buvo labai brangus žmogus, todėl jam didelė garbė, kad gali profesorių vadinti savo didžiuoju mokytoju. Kadangi A. Girdenis labai mėgo dainuoti, buvo prisiminta, kad kiekvienas jo paminėjimas baigdavosi daina. Tad ir dabar prie jo kapo nuskambėjo žemaitiška daina „Ir pajaugo žali leipa“.
Skambėjo dainos
Po pagerbimo kapinėse renginys persikėlė į Vilniaus universiteto rūmus.
Pilnutėlėje salėje, kur dalyvavo mokslininkai akademikai, knygos sudarytojai, rėmėjai, buvę profesoriaus studentai, giminaičiai, atsiminimus ir straipsnius rašę autoriai, skambėjo A. S. Girdenio sūnaus Povilo Girdenio atliekamos dainos tėvo žodžių tekstais bei jo paties kurtos. Renginyje kalbėjo Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė, Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.
Vienas iš knygos sudarytojų – B. Stundžia pristatė akademiko biografijos faktus ir įvairiapusę veiklą bei išskirtinę asmenybę.
Prisiminimais dalijosi buvę jo studentai, tarp jų ir tirkšliškė S. Gintvainytė. Beveik visų kalbėjusiųjų atmintis išsaugojo net tik profesinius, išskirtinius A. Girdenio nuopelnus mokslui, bet ir energingą, humoro nestokojančią, tarsi vulkanas veržlią jo asmenybę.
Renginį vedė Lietuvių kalbos draugijos (LKD) valdybos pirmininkė V. Zubaitienė.
Atsiminimais pasidalijo ir kraštiečiai
Knygą „Mokslas buvo jo gyvenimo esmė ALEKSUI GIRDENIUI – 90 METŲ“ sudaro 3 dalys: „Gyvenimas ir mokslo darbai“, „Atsiminimai apie Aleksą Girdenį“, „Iš spausdintų ir nespausdintų pokalbių ir laiškų“.
Anotacijoje rašoma: „Į ją sudėta buvusių studentų (daugiausia jo doktornatų), kolegų, šeimos narių ir giminių atsiminimai, gimtosios Žemaitijos atstovų parengta medžiaga apie iškilų kraštietį, spaudoje skelbti ir neskelbti pokalbiai, eilėraščiai, sukuriantys įvairiaspalvę ir įvairialypę šio išskirtinio mokslininko – Lietuvių fonologijos mokyklos kūrėjo, dialektologo, kalbos teoretiko ir praktiko, išugdžiusio beveik keturias dešimtis mokslo daktarų, portretinę mozaiką.“
Pratarmėje – šilti sudarytojų padėkos žodžiai visiems, prisidėjusiems prie knygos.
Atsiminimų apie šią iškilią asmenybę pateikė mūsų krašto žmonės, vienaip ar kitaip bendravę su profesoriumi. Tai S. Gintvainytė, Genoveita Gricienė, Stasė Petkienė, buvusi „Santarvės“ žurnalistė Sandra Lukošiūtė, Romualda Žilinskienė. Knygoje pateikta įvairios atsiųstos medžiagos. Joje išspausdinta ir Merkelio Račkausko gimnazisčių tirkšliškių projekto apie miestelio žmones dalis „Pokalbis su Alekso Girdenio pusbroliu Juozapu Girdeniu ir jo žmona Liudvika Girdeniene“ (2009 m.).
Apie sumanymą leisti knygą buvo paskelbta 2025 m., jos leidybą rėmė LKD, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Kalbos ir kultūros institutas „Lingua Lituanica“, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir dar 14 asmenų individualiomis lėšomis.
Roma ŽILINSKIENĖ
