Voveriškiai siekia turėti savo kaimo herbą

Nuo seno valstybės, miestai, miesteliai, kaimai, bajorų giminės turėjo savo herbus – skiriamąjį ženklą, savitumo simbolį.
Turėti herbo etaloną, herbinę vėliavą ir antspaudą siekia ir mūsų rajono Voverių kaimo bendruomenės nariai.

Pristatė Tarybai

Praėjusią savaitę Savivaldybės taryba pritarė sprendimo projektui dėl Voverių kaimo herbo etalono, herbinės vėliavos ir antspaudo heraldinių projektų eskizų bei kreipimosi į Lietuvos heraldikos komisiją su prašymu aprobuoti galutinius eskizus.

Sprendimo projektą Tarybos nariams pristačiusi Savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė informavo: kartu su prašymu voveriškiai pateikė ir dailininkės Giedrės Bernotavičienės sukurtus herbo eskizus.

Taryba vienbalsiai priėmė šį sprendimą.

Paskatino noras ir aplinkinių kaimų sėkmė
Voverių kaimo bendruomenės pirmininkė Simona Žutautienė „Santarvei“ sakė, kad jau anksčiau bendruomenė svarstė apie galimybę turėti savo kaimo herbą.

„Kai prieš dvejus metus buvo suformuota naujoji kaimo bendruomenės taryba, iš karto pasigirdo pamąstymų, kad reikia imtis šio reikalo. Juolab kad dauguma rajono kaimų turi savo heraldiką. Neseniai ir Šerkšnėnai, Žemalė įgijo savo herbą, vėliavą. Nutarėme imtis šio reikalo. Dailininkė Giedrė Bernotavičienė nupiešė eskizus. Pateikėme prašymą Savivaldybei ir tikimės, kad ateis laikas, kai ir mes turėsime savo kaimo herbo etaloną, herbinę vėliavą“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.

„Santarvės“ pašnekovė ir kaimo gyventojai žino, kad iki tol, kol vienas ar kitas kaimas įgyja herbą, praeina nemažai laiko – procedūros trunka metus ir ilgiau.

S. Žutautienė tvirtino: herbo eskizai yra sukurti pagal visus Heraldikos komisijos reikalavimus. O kaip bus toliau, parodys laikas. Voveriškiai yra pasiryžę ir palaukti ir, jei reikės, diskutuoti, apsispręsti bei derinti, kuris herbo variantas priimtiniausias.

Simboliai – voverė, upė, medžiai

Vienas iš eskizuose matomų simbolių – voverė. Turbūt suprantama, kodėl – nes kaimo pavadinimas kildinamas nuo šio gyvūno pavadinimo.

Voveriai įsikūrę gražioje vietoje, kairiajame Ventos upės krante, palei jos vingį. Upės simbolį menininkė perkėlė ir į herbų pavyzdžius. Daugumoje herbų dominuoja mėlyna spalva. Ji taip pat susijusi su tuo, kad kaimas įsikūręs prie upės, prie vandens.

Voverių kaimas rašytiniuose dokumentuose – Viekšnių seniūnijos inventoriuje – pirmą kartą paminėtas 1665 metais. 

XX a. antroje pusėje kaime buvo likę labai nedaug sodybų. Naujos gyvybės jam suteikė 1990 metais parengtas planas čia įkurdinti miškininkų gyvenvietę. Iš tuometinio „Jaunosios gvardijos“ kolūkio buvo nupirkta 80 hektarų žemės, suformuoti apie 60 sklypų individualioms statyboms. Pagal planą į Voverius turėjo būti perkelta urėdijos administracija ir gamybinė bazė. Bet šis planas liko neįgyvendintas – urėdija pasiliko Mažeikiuose, bet miškininkai sklypus kaime gavo ir ėmė statytis namus. Paskui čia įsikūrė ir daugiau naujakurių.

„Tai per medžių, medžių rievių simbolį pamėginau parodyti, kad su miškininkais prasidėjo naujas etapas – Voverių atgimimas“, – paaiškino G. Bernotavičienė. 

Kurti herbo eskizus – įdomi patirtis

Herbų eskizų autorė pasakojo: jos tėvai gyvena Voveriuose, o ir ji pati save laiko voveriške ir šio kaimo bendruomenės nare.

„Kai žmonėms kilo mintis, jog kaimui reikia herbo, kai jie paprašė sukurti eskizų, leidausi į tokią avantiūrą. Savam kaimui, savo kaimo žmonėms malonu padėti“, – kalbėjo pirmą kartą herbų eskizus kūrusi „Santarvės“ pašnekovė.

Pats procesas, gilinimasis į kaimo istoriją, simbolius jai buvo nauja, bet įdomi patirtis.

„Ir man pačiai, ir, kiek teko bendrauti su kaimo bendruomenės nariais, jiems taip pat labiausiai patiktų herbas, kuriame pavaizduota voverė. Nes jis toks švarus, aiškus simbolis. Žiūrėsime, kokie bus Heraldikos komisijos narių svarstymai, komentarai“, – kalbėjo G. Bernotavičienė.