VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotr.
Po aistringų diskusijų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vis dėlto pritarė, kad parašų referendumui prieš žemės pardavimą užsieniečiams surinkta pakankamai ir teiks šį klausimą Seimui.
„Komisija nusprendė pripažinti, kad VRK yra pateikta daugiau kaip 300 tūkst. reikalavimų surengti referendumą, ir parašų rinkimo lapus perduoti į Seimą“, – sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Kreipsis į prokuratūrą
Už tokį sprendimą balsavo 12 VRK narių, 3 – susilaikė.
Komisija kardinaliai pakeitė savo poziciją po pusvalandį trukusios pertraukos. Prieš tai VRK nariai balsavo ir priėmė tokį sprendimą, kuris iš esmės būtų užkirtęs kelią referendumo iniciatyvai žengti toliau.
VRK pirmininkas pasikeitusią poziciją aiškino tuo, kad esą komisijos narius glumino pirmą kartą į išvadą įrašytas konkretus skaičius – 300 tūkst. 61 parašas.
„Kai kuriems komisijos nariams kilo didžiulės abejonės dėl ekspertų išvadų, kad ekspertai nustatė, jog yra nemažas skaičius dviem rankom rašytų įrašų. Tokių atvejų yra 348. Dėl tų įrašų VRK nusprendė kreiptis į prokuratūrą nustatyti, ar nėra nusikalstamos veikos pėdsakų“, – sakė Z. Vaigauskas.
Spręs Seimas
Į Seimą keliauja išvada, kad pateikta daugiau kaip 300 tūkst. parašų, parašų rinkimų lapai ir baigiamasis parašų rinkimo aktas.
Įstatymas numato, kad Seimas spręs, kada turi būti surengtas referendumas. Tačiau neatmetama, kad dėl to gali būti kreiptasi ir į Konstitucinį Teismą.
Iniciatyvinės grupės vadovas Pranciškus Šliužas negalėjo logiškai paaiškinti, dėl ko vyko visa ši parašų tvirtinimo drama.
„Čia negali būti jokios logikos, nes aiškinti logiškai negaliu. Šiame etape galioja sprendimas, kuris turėjo būti jau prieš du mėnesius“, – sakė P. Šliužas.
Prieštarauja ES nuostatoms
Už VRK durų susirinkusi minia džiūgavo dėl priimto sprendimo, kuris iš esmės prieštarauja Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungai.
Primename, kad leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės ES ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės.
Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės.
