Noras išsaugoti žemaičių savitumą, kalbą, suteikti Mažeikiams žemaitiškumo akcentą – tokius tikslus sau kėlė žemaičių aktyvistų bendruomenė. Pirmoji jų iniciatyva – žemaitiškų užrašų prie įvažiavimų į miestą įrengimas.
Bendruomenės nariai džiaugiasi, kad į šią iniciatyvą Savivaldybės atstovai pažvelgė geranoriškai, jai pritarė.
Iniciatyva prasidėjo nuo klausimo
Viskas prasidėjo nuo to, kad žemaičių aktyvistų bendruomenės narys, socialinio tinklo grupės „Tievynė Žemaitėje“ įkūrėjas Deividas Bucevičius Savivaldybei išsiuntė paklausimą: „Kodėl atsainiai žiūrime į žemaitiškumą, kodėl prie Mažeikių rajono savivaldybės neiškabinta Žemaitijos vėliava?“
„Tai parašiau ne su pykčiu, o su nuostaba ir klausiau tik retoriškai. Mane maloniai nustebino, kad valdininkai pakvietė susitikti, pakalbėjome, pamatėme, kad jie nėra priešiškai nusiteikę, bendrauja ir pritaria mūsų idėjoms, Savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Aistė Jokubauskienė ir Rūta Končiutė-Mačiulienė paklausia, kaip mums sekasi. O pirminės idėjos buvo paprastos – prie įvažiavimų į miestą pastatyti žemaičių kalba parašytus miesto pavadinimus, kaip jau padarė Telšiai, Varniai, Skuodas ir kitos mūsų regiono gyvenvietės. Jau pirmajame susitikime nustebino ir tai, kad į jį atėjusios keturios iš penkių specialisčių kalbėjo žemaitiškai. Prie šios idėjos realizavimo taip pat labai prisidėjo Eduardas Buta, Virginijus Jucikas ir Algerdas Česnauskis“, – apie idėjos įgyvendinimo pradžią pasakojo D. Bucevičius.
Kad gyventojai neabejingi žemaitiškumui, rodo tai, kad prie prieš du mėnesius aktyvistų įkurto socialinio tinklalapio prisijungė aštuoni tūkstančiai žmonių, verda aktyvios diskusijos.
Po truputį įrengs
Jau antradienį Savivaldybės atstovai ir bendruomenės aktyvistai vyko prie įvažiavimo į miestą nuo Tirkšlių pusės ir apžiūrėjo vietą, kur galima įrengti šį ženklą, kur jis labiausiai tiks. Aktyvistai planuoja pamažu įrengti keturis tokius ženklus prie įvažiavimų, jo nebus tik prie įvažiavimo nuo Žiogaičių pusės.
„Vien ženklais neapsiribosime – Telšiuose žemaitiškumo simbolių, tokių kaip meška, ar žemaitiškų vėliavėlių yra daugelyje vietų, norime, kad ir mūsų mieste tokių akcentų būtų ne mažiau. Vaikai, pamatę tuos simbolius, pradėtų domėtis: „O kas tai yra? Kodėl jie čia?“ ir tai skatintų žemaitiškumą, neleistų užmiršti mūsų šaknų“, – pastebėjo bendruomenės aktyvistas Darius Lukšas.
Iš pradžių planuota, kad prie įvažiavimų būtų šūkis „Mažeikiai – Žemaičių patriotų kraštas“, tačiau buvo surengta visuomenės apklausa, išrinkti trys posakiai, iš kurių nugalėjo šūkis „Mažeikē – truopnos Žemaitėjės miests“.
Pasak aktyvistų, daugelis įsivaizduoja, kad „truopnos“ yra tik tvarkingas, nepriekaištingas, tačiau iš tikrųjų jis turi daug teigiamų reikšmių, tokių kaip patikimas, neapgaunantis. Todėl šis žodis mažeikiškius įpareigoja mylėti savo miestą, kuris per trumpą laikotarpį tapo stambiu šalies pramonės centru.
Didžiulė nauda
Kaip pažymėjo žemaičių bendruomenės aktyvistai, žemaitiško įvaizdžio kūrimas bus labai naudingas mūsų miestui. Tai parodė Telšių pavyzdys – čia turistų skaičius padidėjo 26 procentais, miestas įgavo savitumą, žemaitiški akcentai tapo vis populiaresni (sporto komandos ant marškinėlių užsirašė „Telše“, atsirado įstaigų su žemaitiškais pavadinimais), padidėjo susidomėjimas krašto istorija, pritraukta daugiau investicijų. Taip pat panaikintas kompleksas kalbėti žemaitiškai, kuris ypač gajus tarp jaunimo, – šia tarme daugiau kalbama ne tik privačioje aplinkoje, bet ir viešoje erdvėje.
„Mažeikiuose mes gimėme, užaugome ir matėme, kaip per tą laiką keitėsi miestas, – jeigu prieš kelis dešimtmečius buvo egzotika išgirsti kalbant lietuviškai, dabar vis rečiau išgirstame žemaitišką šneką. Lengva viską sunaikinti, bet reikia stengtis išsaugoti kalbos aplinką, kad ji nepranyktų. O žemaitiškumas, kaip sakė mus palaikantis kalbininkas Juozas Pabrėža, šiuo metu išgyvena renesansą, ir reikia pasinaudoti šia proga“, – teigė aktyvistai.
Tikisi iniciatyvą išplėsti
Žemaičių bendruomenė pastebėjo, kad kai rajone kūrėsi kaimų ir gyvenviečių bendruomenės, prie gyvenviečių buvo pastatyti meniški stulpai, kuriuose vietovardžiai buvo įrašyti lietuviškai. Tai neatspindi žemaitiško savitumo, o dubliuoja valstybines kelių ženklinimo lenteles.
„Pastebėjome – nors užrašyta vienaip, žmonės vis tiek savo gyvenvietes vadina žemaitiškai, tai kodėl to neįamžinti vizualiai. Pirmasis žemaitiškas ženklas buvo pastatytas Bugeniuose, vėliau savo pavadinimą ant akmens taip įamžino Ketūnai, dabar – Viekšniai. Jau kalbamės dėl tokių ženklų įrengimo Tirkšliuose, Reivyčiuose, visi jie bus derinami su kalbininku J. Pabrėža. Džiugu, kad mus palaiko ir Savivaldybės meras Vidmantas Macevičius, muziejininkai bei kiti šiai problemai neabejingi žmonės, visa tai parodo jau trys įvykę susitikimai“, – apie planus kalbėjo D. Lukšas.
Artėja liepos 13-oji, kai Durbės mūšyje žemaičiai sumušė ne tik jungtinį Livonijos ir Kryžiuočių ordiną, bet ir švedų bei danų dainius. Mūšis praktiškai buvo laimėtas prieš visą dabartinę Europos Sajungą. Artėjant Žemaičių tautos vienybės dienai, žemaičių bendruomenė ragina būti vieningiems, nesiskaldyti ir puoselėti savo žemaitišką savitumą.
Stasys VITKAUSKAS
Nuotr. iš Mažeikių rajono
savivaldybės administracijos archyvo
