Žemaičių idėjos įgauna pagreitį, skinasi kelią

Žemaičių aktyvistų bendruomenė „Tievynė Žemaitėje“ siekia išsaugoti žemaičių savitumą, kalbą, suteikti Mažeikiams žemaitiškumo akcentą. Pagreitį įgauna prieš metus iškelta iniciatyva prie įvažiavimo į Mažeikius įrengti žemaitiškumą pabrėžiančius stendus, puoselėjama ne viena idėja ne tik šiai vasarai, bet ir ateičiai.

Idėja neliko „stalčiuje“

Žemaičių aktyvistų bendruomenė praėjusiais metais pristatė iniciatyvą įrengti žemaitiškus užrašus prie įvažiavimų į miestą. Ši iniciatyva buvo aptarta ir pernai vasarą vykusiuose susitikimuose su Savivaldybės administracijos atstovais ir Savivaldybės meru, apžiūrėtos vietos, kur būtų galima įrengti šiuos stendus, surengtos visuomeninės apklausos, po kurių paaiškėjo, kad labiausiai šiuose stenduose tinka šūkis „Mažeikē – truopnos Žemaitėjės miests“.

„Pirminė idėja buvo paprasta – prie įvažiavimų į miestą pastatyti žemaičių kalba parašytus miesto pavadinimus, kaip jau padarė Telšiai, Varniai, Skuodas ir kitos mūsų regiono gyvenvietės. Šį klausimą esame pristatę ir Savivaldybės tarybai, tačiau dėl finansinių šaltinių stokos ir užklupusios pandemijos ši idėja buvo kiek prigesusi. Neseniai mus pasiekė geros žinios: skirtas finansavimas, padarėme ženklo vizualizavimą, projektas šiuo metu derinamas su Mažeikių muziejumi“, – kalbėjo vienas iš žemaičių bendruomenės įkūrėjų Deividas Bucevičius.
Artimiausias planuojamas darbas – pamatų įrengimas, kitas žingsnis – stendo gamyba.

Apykaklės nuimti neleido

Pirmąjį žemaitišką stendą planuojama įrengti prie įvažiavimo į Mažeikius nuo Tirkšlių pusės, prieš nusileidimą priešais tiltą per Ventos upę.

Pagal pirminius planus, jis būtų kiek daugiau kaip trijų metrų aukščio ir puspenkto metro pločio. Kaip sakė D. Bucevičius, buvo norima, kad stende esančiame žemaičių herbe meška būtų be apykaklės ir taip būtų simbolizuojama žemaičių laisvė, nepriklausomumas, tačiau tai padaryti uždraudė Heraldikos komisija.
Vien šio ženklo įrengimu apsiribojama nebus – yra sumanyta, kad ateityje būtų įrengti dar trys tokio pobūdžio stendai prie įvažiavimų į miestą, išskyrus įvažiavimą nuo Žiogaičių pusės.

„Kas buvo Telšiuose, tai tokių žemaitiškumo simbolių, kaip meška ar žemaitiškos vėliavėlės, pastebėjo daugelyje vietų. Nacionalinėje krepšinio lygoje šio miesto komanda ir rungtyniauja su sportine apranga, ant kurios marškinėlių – užrašas „Telše“. Norime, kad ir mūsų mieste tokių akcentų būtų nemažiau. Kad vaikai, pamatę tuos simbolius, pradėtų domėtis, klausinėti tėvų: „O kas tai yra? Kodėl jie čia? Ką jie reiškia?“ Ir tai juos skatintų domėtis istorija, mūsų kilme, žemaitiškumu, neleistų užmiršti mūsų šaknų. Būtų malonu, kad šie darbai vyktų aktyviai ir mūsų mieste, nes šie metai regione paskelbti Žemaičių kalbos metais“, – samprotavo žemaičių aktyvistas.

Noras – įrengti ženklus

Žemaičių bendruomenės aktyvas, kurį, be D. Bucevičiaus, sudaro Darius Lukšas, Eduardas Buta, Virginijus Jucikas, Algerdas Česnauskas ir kiti, nesiorientuoja vien į miestą – jau anksčiau buvo pastebėta: nors gyvenvietės pavadinimai užrašyti bendrine lietuviška kalba, žmonės vis tiek savo gyvenvietes vadina žemaitiškai.

Pirmieji žemaitiškai gyvenvietės pavadinimą įvardijo ir lentą su juo pastatė Bugeniai, vėliau savo pavadinimą ant akmens taip įamžino Ketūnai, pernai – Viekšniai.
Šiuo metu jau kalbama su kitų seniūnijų seniūnais apie tokių ženklų įrengimą Tirkšliuose, Reivyčiuose, Ukrinuose, žemaičių aktyvistų noras – įrengti tokius ženklus prie visų rajono gyvenviečių.
Įdomi Sedos situacija – šio miestelio pavadinimas bendrine kalba ir žemaitiškai skamba panašiai, todėl čia tariamasi dėl vietos, kur galėtų garbingai plazdėti Žemaitijos vėliava.

Suks padėkos ratą

Tradiciškai liepos 13-ąją minima Žemaičių tautos vienybės diena, kai Durbės mūšyje žemaičiai sumušė ne tik jungtinį Livonijos ir Kryžiuočių ordiną, bet ir švedų bei danų dalinius, šis mūšis praktiškai buvo laimėtas prieš visą dabartinę Europos Sąjungą.

„Šiemet vykusiame Žemaičių krašto draugijos suvažiavime mes, mažeikiškiai, iškėlėme klausimą dėl šios dienos įvardinimo. Iki tol minint šią datą nebuvo norima pavadinime vartoti žodžio tautos, o buvo stengiamasi pabrėžti, kad tai tik Žemaičių vienybės diena. Nubalsavus nutarta, kad nuo šiol visi naudos mūsų pasiūlytą visą terminą“, – sakė bendruomenės aktyvistas E. Buta.
Kiekvienais metais baikerių klubas „Ašvene MCC“ pažymi šią dieną. Ir šiais metais tradicija bus tęsiama – yra numatyta nuvykti į Durbės mūšio vietą, apvažiuoti padėkos ratą Mažeikių gatvėmis. Tolimesni šventės renginiai priklausys nuo surinkto biudžeto.

Ugdo žemaitiškumą

Mažeikiuose metų sukaktį atšventė ir asociacija „FK Žemaitijos lokiai“, kurioje vaikus futbolo pradmenų moko Giedrius Mickus ir D. Bucevičius.
„Jau nuo pat pradžių pastebėjome, kad vaikai gėdijosi žemaitiškos tarmės, nors ši tarmė turi gilias istorines tradicijas. Siekdami to, kad vaikai nesigėdytų esantys žemaičiai, treniruočių metu praktiškai kalbame tik žemaitiškai, pasakojame istorijas šia tarme, į turnyrus visada vežamės Žemaitijos vėliavas“, – sakė D. Bucevičius.

Birželio 23-iąją Mažeikiuose rengiamas vaikų futbolo turnyras, kuriame varžysis dvi „FK Žemaitijos lokių“ komandos, atvyks bendraamžiai iš kitų Žemaitijos miestų – Skuodo, Palangos, Telšių ir Kretingos, šiame turnyre taip pat dominuos žemaitiška atributika. Trenerių planuose – futbolininkų edukacinės išvykos po Žemaitiją, kad vaikai galėtų kuo daugiau sužinoti apie žemaičių istoriją ir kultūrą.
Kaip vieną iš netikėtų savo idėjų žemaičiai aktyvistai įvardijo plakatų paruošimą ir iškabinimą miesto autobusų sustojimų stotelėse „Nevesk į zlastį sava protievių, pradiek rokoutės žemaitiška“.