Žemaitiški pavadinimai sunkiai skinasi kelią

Naftininkų gatvėje praeiviams į akis krinta kioskas su žemaitišku užrašu „Rāktu meistārnė“. Žemaičiams ši iškaba nekelia jokių problemų: jie supranta, kad šiame kioske gaminami ir dauginami raktai.
Labiausiai dėl tokių užrašų nerimsta kalbininkai.

Žmonės džiaugiasi

Šio kiosko savininkas – Žemaitijos krašto draugijos pirmininkas, aktyvus žemaičių kalbos puoselėtojas Edvardas Buta. Jis ir sugalvojo tokį kiosko pavadinimą, pats pagamino unikalią iškabą.
„Norėjosi kažko malonaus žemaitiško į tą užrašą įdėti, jei esi raktų meistras, reiškia, čia yra raktų meistarnė“, – kalbėjo verslininkas.
Edvardas pasakojo, kad praeivių reakcija į šį užrašą būna įvairi, bet daugiausia teigiama – džiaugsminga. Ypač tuo domisi jaunimas, ateina prie kioskelio pažiūrėti, kas čia ir ką daro.
„Kai kas galvoja, kad čia latviškas užrašas ir dirba latvis. Juk žemaičių ir latvių kalbos rašybos principai yra tie patys“, – juokėsi raktų meistras.
Edvardas sakė pastebėjęs, kad žemaitiškų užrašų nėra daug, bet yra. Bugeniškiai turi užrašą „Bugenē“, Akmenėje yra parduotuvė „Škorlē i kėtė daktā“, Skuode yra „Elektrėnė kavėnė“, Šiaulių rajone „Žemaitėška pastuogė“, Šiauliuose „Juonė pastuogė“.

Buvo ir nesusipratimų

Dėl to užrašo yra buvę nesusipratimų, kai prie jo prikibo buvusi Savivaldybės specialistė, atsakinga už kalbos kultūrą rajone.
„Ji kelis kartus buvo atėjusi ir grasino baudomis iki tol, kol aš bankrutuosiu. Aš pasakiau turįs draugiją, kurios įstatuose yra punktas, raginantis puoselėti žemaičių kalbą ir rašybą. Ir kol teismas nepareikalaus to punkto išbraukti, jo ir laikysiuos. Tai principo reikalas: jei aš tą pavadinimą užsipatentuoju kaip prekinį ženklą, jis toks gali likti ir toliau“, – samprotavo E. Buta.
Šis pavadinimas nors ir žemaitiškas, bet turi savo reikšmę ir prasmę. O kiek pas mus yra nesuprantamų, jokios informacijos neteikiančių ar net angliškų pavadinimų: kad ir „Maxima“ – pavadinimas juk netaisyklingas, samprotavo vyras.
„Ta kalbininkė atėjusi visų pirma ir pradėjo sakyti, kad visur pilna angliškų užrašų, betrūko, kad dar ir žemaičiai pradėtų rašyti. Tai toks specialisto požiūris į etninę kultūrą. Žemaitiškus užrašus  reikėtų tik skatinti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Komentaras

Alma Tupikienė, Savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje užtikrinti:
– Viešojoje erdvėje Lietuvoje turi būti vartojama valstybinė kalba, bet kas gali pasakyti, kad žemaičių tarmė nėra dalis bendrinės kalbos. Prekybai ar paslaugoms teikti skirtų patalpų išorėje turi būti aiškiai matomas valstybine kalba nurodytas parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas. Žemaičių tarmė nėra koks nors parašymas anglų kalba. Kas kita „Maxima“: tai yra nelietuviškas simbolinis pavadinimas, bet jį galima vartoti.
Tai ir žodžiai „meistarnė“, „škorlē“ – nėra didžioji klaida.
Šiuo metu dėl žemaičių kalbos labai daug diskutuojama. Jai prijaučiantys žmonės siekia, kad žemaičių kalba būtų pripažinta, įteisinta ir reglamentuota įstatymais. O kol kas tai yra tarmė, kaip ir dzūkų, suvalkiečių ar aukštaičių.