Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia šiemet mini 200 metų jubiliejų. Tai vienas iš įdomiausių sakralinių objektų mūsų rajone – tiek dėl istorijos, tiek dėl joje esančių vertybių.
Pastarąjį dešimtmetį šiai bažnyčiai netrūko restauratorių ir kitų kultūros specialistų dėmesio.
Įtraukti į vertybių registrą
Žemalės kaimas pirmą kartą buvo paminėtas 1554 m., kai jame buvo atmatuoti 57 valakai žemės, iš jų 40 valakų paskirta valstiečiams, o 1713 m. šiam kaimui buvo suteikta miestelio privilegija.
Dar po beveik 40 metų (1752 m.) buvo pastatyta pirmoji medinė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, ją fundavo Alkiškių seniūnas Kazimieras Pilsudskis. 1753 m. buvo įkurta parapija, 1765 m. įsteigta parapinė mokykla, veikusi iki XIX a. pradžios.
Nuotr. iš Rūtos Končiutės-Mačiulienės asmeninio archyvo
Dvarininko Vladimiro Gadono ir Adomo Gecevičiaus, tuometinio Žemalės klebono, lėšomis buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia – klasicistinės struktūros, romantizmo architektūrai būdingų formų, stačiakampio plano, bebokštė.
Bažnyčios šventoriuje, kuris apjuostas akmenų mūro tvora, yra medinė varpinė ir dviaukštis koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir Pietos, Šv. Jurgio, Nukryžiuotojo, Kristaus prie stulpo ir Rūpintojėlio skulptūromis.
Savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė pažymėjo, kad išskirtinumo šiai bažnyčiai suteikia trys altoriai su skulptūromis ir horeljefais, dvi sakyklos su sienine tapyba, vaizduojančia keturis evangelistus.
Altoriai, sieninė sakyklų tapyba ir koplytstulpis, esantis bažnyčios šventoriuje, yra įtraukti į šalies Kultūros vertybių registrą.
Išskirtiniai vargonai
Iš dvidešimties rajono bažnyčių Žemalės bažnyčia išsiskiria ir savo vargonais. Šis instrumentas, kaip ir du bažnyčios varpai, buvo nupirkti A. Gecevičiaus lėšomis.
Tai 13 registrų instrumentas, sukurtas 1839 m. nežinomo meistro. Vargonų išskirtinumas slypi tame, kad, be tipinių registrų, šie vargonai turi du liežuvėlinius balsus – Vox Humana (juo išgaunamas garsas, panašus į žmogaus balsą) ir Trompet (garsas, panašus į trimitą).
„Išskirtiniai yra ir šio instrumento fasadą puošiantys tapyti augaliniai ornamentai, kurie sovietmečiu buvo uždažyti aliejiniais dažais. Praėjusiais metais vargonų detalės buvo perduotos Vilniaus dailės akademijos restauratoriams, kurie atliko reikalingus tyrimus, restauravo, atkūrė buvusias spalvas ir vėl grąžino į Žemalės bažnyčią, pridėdami jai dar daugiau išskirtinumo“, – sakė R. Končiutė-Mačiulienė.
Ji pažymėjo, kad Žemalės bažnyčia susijusi su garsiomis istorinėmis asmenybėmis.
2023 m. bažnyčioje buvo atidengta ir pašventinta atminimo lenta Žemalės parapijos steigėjui, Žemaičių vyskupui Antanui Tiškevičiui ir šios bažnyčios fundatoriui Kazimierui Pilsudskiui.
Jų vardai, pavardės ir nuopelnai surašyti atminimo lentoje, kurią puošia abiejų giminių herbai.
Šio projekto autorius – Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių dekanas profesorius Ramūnas Banys, darbus atliko VDA docentas Marius Norkus kartu su dailininke Lina Kalinauskaite.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
