Žemalės bažnyčios sukaktis – su restauruotais unikaliais vargonais

Akmeninė Žemalės Viešpaties apreiškimo švč. Mergelei Marijai bažnyčia
ir jos šventoriuje esantis koplytstulpis.

Šiemet sukanka 195 metai, kai Žemalėje dvarininko Vladimiro Gadono ir kunigo Adomo Gecevičiaus iniciatyva buvo pastatyta švč. Mergelei Marijai skirta bažnyčia.
Po praėjusią vasarą Žemalėje surengto sakralinio meno simpoziumo bažnyčia šią sukaktį sutinka „atjaunėjusi“ – restauruoti jos vargonai.

Kaimas pirmąkart paminėtas XVI a.

Žemalės kaimas pirmą kartą buvo paminėtas 1554 metais. Tada kaimui buvo atmatuoti 57 valakai žemės, iš jų 40 valakų paskirta valstiečiams.
1568 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovas Žygimantas Augustas Žemalės kaimą padovanojo žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. Po jo mirties 1579 metais Žemalę paveldėjo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius. Vėliau už paskolintus pinigus Žemalė buvo įkeista Palangos ir Gargždų seniūnei Elenai Vainienei.
Ta proga surašytas šio kaimo inventorius tapo svarbiu dokumentu, pasakojančiu apie Žemalės praeitį: čia gyvenusius ir dirbusius siuvėją, kalvį, valstiečius, už kiekvieną valaką privalėjusius mokėti po tris kapas grašių, duodavusius pyliavą, kaime veikusias dvi karčemas.

Iš pradžių bažnyčia buvo medinė

Vėliau Žemalė atiteko Sapiegoms. LDK maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pagal 1633 metų birželio 22 dienos aktą Žemalės kaimą pardavė bajorui Vilhelmui Berberijui, kuris čia pastatydino dvarą.
1713 metais Žemalei buvo suteikta miestelio privilegija.
Žemalės Viešpaties Apreiškimo švč. Mergelei Marijai bažnyčios medinė versija buvo pastatyta 1752 metais. Vėliau, Telšių dvarininko Gadono lėšomis ir pastangomis, 1826 metais ankstesnės bažnyčios vietoje buvo pastatyta dabartinė akmeninė bažnyčia su romantizmo architektūros elementais.
Gyvuoja legenda, kad, iš akmenų renčiant bažnyčią, gelbėjo aklas arklys. Jis užtempdavo akmenis iki statybų viršaus, o kadangi buvo aklas, nematė aukščio, tad ir nesibaidė. Tačiau, nuo bažnyčios pastatymo praėjus beveik dviem šimtams metų, gyvų liudininkų, galinčių tai patvirtinti arba paneigti, nebėra.
Nuo 1765 metų iki XIX a. pradžios čia veikė parapinė mokykla.

Vargonai vadinami unikaliais

Dabar senoji Žemalės dalis yra urbanistikos vertybė. Saugomas gatvių tinklas, aikštės planas bei užstatymo fragmentai.
Viešpaties Apreiškimo švč. Mergelei Marijai bažnyčioje stovi unikalūs 1839 metais nežinomo meistro pagaminti vargonai.
Humanitarinių mokslų daktaras, menotyrininkas, vargonų istorikas, vargonininkas, vargonų restauratorius-technologas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Girėnas Povilionis Žemalės bažnyčios vargonus apibūdina kaip išsiskiriančius iš kitų to laikmečio kaimo bažnyčių vargonų.
„Tai vidutinio dydžio trylikos registrų instrumentas. Be tipinių registrų, jis turi net du liežuvėlinius balsus – Vox Humana (žmogaus balsas) ir Trompet (trimitas). Šie registrų ypatumai (Lietuvoje analogų neturime) bei bažnyčios geografinė vieta (netoliese teka Venta, kuria galėjo būti atplukdytos vargonų dalys) leidžia teigti, kad tai galėjo būti Kuldygos ar Ventspilio amatininkų kūrinys“, – spėja restauratorius, drauge su savo meistrų komanda šiuos vargonus prikėlęs naujam gyvenimui.

Dirbo gausi restauratorių komanda

Žemalės vargonai – vieni iš paskutinių išlikusių baroko-klasicizmo kompozicijos vargonų Lietuvoje. Šio instrumento fasadą puošiantys gausūs tapyti augaliniai ornamentai bei jų stilistika – taip pat išskirtiniai. Pasak mokslininko, jiems neprilygsta ne tik kiti šio laikotarpio vargonai, neturime ir taip dekoruotų bažnyčių altorių, sakyklų ar klausyklų.
Po 2018–2020 metais vykusios restauracijos Žemalės bažnyčios vargonai buvo pašventinti ir vėl suskambo praėjusių metų rugpjūčio 16 dieną vykusių Šv. Roko atlaidų metu.

Nuotraukose – menotyrininkas, vargonų restauratorius Girėnas Povilionis ir jo komanda, restauravusi Žemalės bažnyčios vargonus.

Vargonus restauravę „Vargonų paveldo centro“ meistrai Laimantas Kairys, Jurijus Kardis, Darius Baušys, Aleksandras Čikiliovas, Aleksejus Čečenikovas, Andrius Povilionis, Vladimiras Tarasovas, vadovaujami G. Povilionio, peržiūrėjo ir suremontavo daugiau kaip 700 įvairių vargonų vamzdelių. Dauguma jų – oro skirstymo dėžė, mechanika – buvo suremontuoti ir liko autentiški. Taip pat atstatyti trūkstami žvaigždiniai varpeliai. Suremontuotas vargonų keturvamzdis akustinis būgnas – tai retai pasitaikanti detalė, kuri išliko būtent Žemalės bažnyčios vargonuose.
Restauratorių komanda vargonus parvežė į Žemalę ir intensyviai dirbdama juos bažnyčioje vėl sumontavo per nepilną savaitę.
Nuotraukos iš redakcijos
ir Mažeikių rajono savivaldybės archyvų

Loreta BUTKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto