Židikų herbui – penkiolika metų

Židikų herbas, kuriame
pavaizduota koplytėlė,
mini penkiolikos metų sukaktį.

Prieš penkiolika metų Lietuvos Respublikos prezidento dekretu buvo patvirtintas Židikų miestelio herbas. Židikų seniūnė Skirmutė Flemingienė teigė: net klausimų nekyla, ar miesteliui šis simbolis reikalingas.

Idėja kilo prieš jubiliejų

Židikų miestelio herbo sidabriniame lauke iš žalios papėdės išauga du žali medžiai, tarp jų – juoda koplytėlė. Tai aliuzija į kapinėse esančią Šv. Onos koplyčią, kurioje palaidota rašytoja Šatrijos Ragana, bei kryžių, koplytėlių statymo Lietuvoje tradiciją, kuri siekia XVI a.

Židikuose ir aplinkinėse vietovėse yra išlikę 22 koplytstulpiai bei koplytėlės, iš kurių septynios įrašytos į Valstybės saugomų dailės paminklų registrą.
„Idėja miesteliui gauti regalijas kilo labai paprastai – vyko pasiruošimas Židikų 440-osioms metinėms ir tada pagalvojome, kad daugelis miestelių turi herbus, vėliavas, kitų panašių atributų, o mes – ne. Negi esame blogesni?

Sudėtingiausias buvo finansinis klausimas – rašėme projektus, padėjo naftos perdirbimo gamykla, aukojo žmonės“, – prisiminė Stasė Valatkevičienė, tuo laiku dirbusi Židikų seniūne.
„Santarvės“ pašnekovė prisiminė, kad buvo pristatyti keli herbo etalono variantai – svarstyta susieti herbą su Šatrijos Raganos kūryba, su miestelio vardo kilmės aiškinimo versija, kad Židikų vardas kilo nuo žodžio „žydėti“ ir pan.

Regalijas šventino vyskupas

Kas bus pavaizduota herbe, rūpinosi ne tik seniūnė, į šią iniciatyvą buvo įtraukta ir bendruomenė. S. Valatkevičienė kartu su tuometiniu jos pirmininku Juozu Vitkausku vyko į sostinę derinti projektų.
Židikų herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas, kuris, beje, 1998 m. atkūrė ir Viekšnių miesto herbo etaloną.

Nors herbą LR prezidentas patvirtino 2007 m. gruodžio 22 d., iškilminga jo ir vėliavos pašventinimo ceremonija Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo surengta po metų – 2008-ųjų liepos pabaigoje.
„Linkėčiau, jog šitas herbas visada kalbėtų jūsų širdims, kad Židikų apylinkėse ir miestelyje kiekviena sodyba turėtų savo kryžių, savo koplytėlę ar koplytstulpį, kad žvelgdami į juos žmonės prisimintų, jog Dievas yra visur, ir iš to semdamiesi stiprybės gyventų kilniai, dorai ir šventai“, – sakė herbą pašventinęs tuometinis Telšių vyskupas Jonas Boruta.

Tą dieną renginių netrūko – vyko židikiškių išpuošto Marijos Pečkauskaitės parko atidarymas bei konferencija, skirta miestelio istorijai, knygos „Židikai“ pristatymas.

Herbas laikinai nuimtas

Per penkiolika metų herbas prigijo. Židikų seniūnė S. Flemingienė sakė, kad jis yra antspaude, kuriuo pažymimi seniūnijos tvarkomi dokumentai, išskyrus notarinius.
„Šiuo metu problemų yra dėl jo vizualizacijos – prie įvažiavimo į miestelį buvusį herbą nuėmėme, nes vasarą buvo vežamos stambiosios detalės vėjo jėgainėms, o jis trukdė eismui. Vėl įrengti susilaikome iki kitų metų rugsėjo, nes rugpjūtį į naftos produktų perdirbimo gamyklą bus vežamas stambusis krovinys, mūsų herbas vėl gali trukdyti. Dėl to kol kas jį laikinai saugome sandėlyje“, – pasakojo seniūnė.

Herbo fragmentas atvaizduotas akmenyje, kuris yra bulvare prie miestelio kultūros namų, seniūniją puošia iškaba su Židikų herbu.
Tiek S. Flemingienės, tiek šiuo metu Klaipėdoje gyvenančios, tačiau ryšių su Židikais nenutraukusios S. Valatkevičienės teigimu, herbas gražus ir džiugina akį.

Tvirtina heraldikos komisija

Seniausią herbą Mažeikių rajone turi Viekšniai – jis buvo priimtas dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, o aprobuotas 1998 m. rugpjūtį, prezidento dekretu patvirtintas 2002 m. Mažeikių herbas buvo sukurtas ir patvirtintas 1968 m., atkurtas ir šalies prezidento įsaku patvirtintas 1996 m. liepą.
2004–2008 m. buvo sukurti ar atkurti bei patvirtinti Sedos miesto, Tirkšlių, Židikų, Laižuvos ir Leckavos miestelių herbai.

Po nepriklausomybės atkūrimo buvo nustatyta, kad herbus galėjo turėti tik tie miestai, miesteliai, kaimai, kuriuose yra seniūnijos, tačiau prieš ketverius metus buvo pakeistos heraldikos taisyklės, tad herbus galėjo įgyti ir kiti miesteliai, kaimai. Šiuo pakeitimu 2019 m. pasinaudojo pikeliškiai.
2020 m. Lietuvos heraldikos komisija aprobavo septynių šalies miestelių ir kaimų herbų projektus, pernai – vieno etnografinio regiono bei šešių miestelių ir kaimų herbų etalonus.
Nuotr.iš redakcijos archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto