Žolės padegėjus tikimasi sutramdyti didesniais žalos įkainiais

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Kovojant su pernykštės žolės gaisrais net tris kartus padidinti žalos, padarytos gamtai gaisro metu, įkainiai.
Šalies ugniagesiai gelbėtojai tokius gaisrus šią savaitę skaičiuoja šimtais.

Įkainiai padidinti triskart

Trečiadienį aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tris kartus padidino žalos aplinkai, padarytos deginant žolę, atlyginimo įkainius. Jeigu iki šiol už vieną sudegintos pievos hektarą reikėjo atlyginti 1 000 litų žalą, tai dabar teks mokėti 3 000 litų. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą, taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti dešimtis tūkstančių litų.
Tai verčia daryti šią savaitę vis labiau įsisiautėjantys pernykštės žolės gaisrai. Šalies priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad kovo devintąją ugniagesiai gelbėtojai vyko į 140 tokių iškvietimų, pirmadienį kilo 201 žolės gaisras, antradienį – 146, o trečiadienį žolė gesinta 131 kartą.

Išdeginti plotai skaičiuojami hektarais

Žolės padegėjai siaučia ir mūsų rajone –  tik pirmadienį Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažas vyko gesinti tris tokius gaisrus miesto teritorijoje prie pavenčių ir Sodų kelio rajone.
„Šiais metais į žolių bei ražienų gaisrus iki ketvirtadienio vykta jau dvidešimt du kartus, nudegė apie vienuolika hektarų. Pernai Mažeikių rajone kilo 96 pernykštės žolės, ražienų ir miško paklotės gaisrai. Gamta patiria didelių nuostolių, degančiose pievose žūsta vabzdžiai ir kiti gyvūnai, nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, pernai gesintos ir kelios sodybos su ūkiniais pastatais“, – pateikė informaciją Mažeikių valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius Mindaugas Gaurilavičius.

Prašo gyventojų pagalbos

Ugniagesiai gelbėtojai pažymi, kad dažniausiai pranešimai apie tokius gaisrus į tarnybą pradeda plaukti po pietų, tai yra tada, kai iš pamokų grįžta moksleiviai ir laisvalaikiui renkasi Ventos upės pakrantes.
Už žolės deginimą paprasti piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 litų bauda, pareigūnai – nuo 400 iki 1200 litų. Pažeidėjams tenka ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Jeigu žemės savininkai, jos naudotojai ir valdytojai savo žemėje pastebėjo žolės gaisrą ir nesiėmė priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gresia nuo 100 iki 600 Lt bauda.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyris prašo gyventojus apie pastebėtus degančius pievų plotus ar miškus nedelsiant informuoti bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112.

Padegėjų sulaikyta nedaug

Degančiose pievose beveik kasmet žūsta žmonių. Per pastaruosius penkerius metus tokių gaisrų metu Lietuvoje žuvo dešimt gyventojų. Antradienį gesindama žolės gaisrą apdegė garbaus amžiaus moteris.
Aplinkosaugininkai pernai nustatė 28 pernykštę žolę deginusius asmenis, jiems skirta 2 400 litų administracinių baudų.
Žolės gaisrų sukelia ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojai. Miestiečiams privalu žinoti, kad miesto teritorijoje atvira ugnimi negalima deginti nei sodo, nei kokių nors kitų atliekų.
Aplinkos ministerija kreipiasi į visus gyventojus ir prašo nepraeiti pro šalį pastebėjus degančią žolę, o pamėginti ją užgesinti, kad ugnis neišplistų, nedideliame plote liepsnojančią žolę lengvai galima užgesinti, užplakant šakomis ir užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.

4 Atsakymai į “Žolės padegėjus tikimasi sutramdyti didesniais žalos įkainiais”

  1. Gintautas, 15 m. parašė:

    Pasysiojau gerai baltakes paemes ant zoles, numeciau nuoruka – ir bluktelejo ugnis.

  2. ZVALGAS parašė:

    IS PALIDOVO LAI STEB KAS ZOLE UZDEGE-GAL SUMAZES TU PADEGEJU

  3. Virginija Dariukui parašė:

    Kai šarachnet nespėsi nė batų susirinkti.

  4. Dariukas parašė:

    Deginant žolę galima susprogdinti ir karo laikų sprogmenis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto