Kai pradeda būriuotis gandrai, kai žiedus spalvų pliūpsniui subrandina jurginai, o vėsūs rytmečiai primena, jog vasara buvo tik trumpam užsukęs svečias ir, suviliojusi spalvomis, ruošiasi išeiti, ateina Žõlinė (Žolìnė).
Oficiali išeinančios vasaros šventė yra vienaskaitinės formos – Žõlinė (Žolìnė). Tai Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Vienaskaitos forma yra užrašyta ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. Bet kartais pavartojama ir daugiskaitos forma – Žõlinės (Žolìnės) – dėl analogijos su daugiskaitiniais švenčių pavadinimais (plg. Kalėdos, Velykos, Joninės, Petrinės ir kt.).
Šios šventės pavadinimo kirčiavimas dvejopas: kaip pagrindinis variantas ilgą laiką buvo Žolìnė (2-oji kirčiuotė), bet nuo 2013 m. VLKK pagrindinis yra 1-osios kirčiuotės variantas – Žõlinė, Žõlinės, Žõlinei, Žõlinę ir kt. Taigi, kirčiavimas pastovus. Toks kirčiavimas įprastas ir žemaičiams.
Žõlinė mūsų senoliams buvo vasaros gėrybių ir žolynų pagerbimo šventė. Katalikiškoje tradicijoje žolynų šventinimo paprotys susijęs su legenda, kad Švč. Mergelė Marija paimta į dangų su kūnu ir siela. Anot legendos, apaštalai Marijos kape nerado kūno, o tik pilną kapą gėlių.
Žõlinė – tai vasaros ir rudens sandūros diena. Rinkdami žolių puokštę šventei, eisite į pievą žolėjančiu taku. Čia žoliavote jau per Jonines pindami vainikus. Rinkote žoles karštai arbatai žvarbų rudenį. Žolynėse žolinėsite ir dabar. Dar puokštės bus margos nuo žolynų. Jūs ne žolininkai, bet gražiausia Žõlinės puokštė tebus ne tik šventės atributas, bet ir vasaros SUDIEVpasitinkant rudenį.
Ar pajutote, kokia marga kalbos puokštė Žõlinei? Dar daugiau žiedų žodyne…
Pagal VLKK informaciją ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyną parengė Genovaitė VALANTIENĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
