Labai jau vangiai, sakyčiau, nenoromis ir nedrąsiai į mūsų duris pagaliau beldžiasi pavasaris. Bent jau kelias dienas sinoptikų suvestinėse ir prognozėse nebematome minuso ženklo. Duok, Dieve, kad šį pavasarį jo ir nebepamatytume, ir, kaip juokauja internautai, penktasis žiemos mėnuo pagaliau baigsis. Kiek galima? Žmonės nuo tos žiemos jau depresuoja. Tad būkim optimistai ir tikėkimės, kad nei sniego, nei šalčių šį sezoną nebebus. Gaila, kad tas pavasarinis laikotarpis sutrumpėjo iki pusantro mėnesio, bet vis dėlto jis pagaliau atėjo. Tad lieka tik pasidžiaugti: tegyvuoja pavasaris ir gamtos atbudimas!
Jei dėl užsitęsusios žiemos depresijos pagaliau baigsis, tad kai kam jos gali pasireikšti dėl kitų dalykų: ketvirtadienio vakarą per žinias girdžiu, kad duotas kelias amerikonams dėl skalūnų dujų tyrimų Lietuvoje. Ką tik visi apsidžiaugėme, kad Seimas tam pasakė „ne“, ir ką girdime dabar? Eilinė išvada – šuns balsas į dangų neina. Tad dabar tautą galima palyginti su šunimis: kiek buvo protestuota, kiek mitinguota ir piketuota, kad pasipelnyti užsimaniusių užsieniečių pastangos nueitų perniek? Ir ką mes matome? Eiliniai žmonės valdžiai yra šuns vietoje, ir niekas jų neklauso: mitinguokit kiek norit, protestuokit, kiek pageidaujat, bet mes, jūsų išrinktieji, vis tiek darysim, kaip mums reikia.
Štai jums demokratija, štai jums tautos balso klausymas ir jos nuomonės paisymas! Pinigėlis šiuo atveju nugali viską. O ar dalis žemaičių galimai bus apnuodyti kažkokiomis dujomis ir gers apnuodytą vandenį, niekam neįdomu: kaip sakė žemaitiškų eilėraščių kūrėjas kalbininkas Aleksas Girdenis, „lai spruogst žemien“.
Keisti žmonės tie politikai. Ir labai jau nepastovūs, nepatikimi. Prisimenat, kažkada samprotavau apie Darbo partijos bylą: sakiau, kad ji bus be pabaigos, nes pasveikus Uspaskichui, iš teisiamųjų susirgs kažkas kitas, paskui ateis teisėjų, prokurorų eilė. Man keista, kaip čia dar nesusirgo Gapšys: juk dabar pagal logiką buvo jo eilė. O paskui… Kas yra pasakęs, kad vėl negali susirgti Uspaskichas? Ir taip – pasaka be galo.
Keisti politikai, dar keistesni mūsų valdininkai. Prireikus iš jų kokios nors informacijos, dažnai atsitrenki lyg į sieną: jiems vaidenasi, kad ta informacija kažkieno užsakyta, kad jiems norima pakenkti, juos sukompromituoti ir panašiai. Pastaruoju metu įsigudrino klausimus gauti raštiškai, o su atsakymais neskuba, lyg būtų baisiausiai užsiėmę. Visai kitaip būna paskambinus kad ir į kokią ministeriją: jiems nereikia jokių raštų, nėra jokių baimių – viską pasakys, išaiškins, informuos bet kada. Iš jų ir turėtų mokytis mūsų valdininkai, o ne drebėti dėl kiekvieno ištarto žodžio.
Keistai atrodo ir kai kurių įmonių internetiniai puslapiai. Pavyzdžiui, įėjus į Mažeikių daugiabučius namus administruojančios bendrovės tinklalapį pamatai, kad naujienų skyrelyje puikuojasi… 2011 metų informacija. Išeitų, kad ta įstaiga dvejus metus nieko neveikia, ten niekas nevyksta. O juk už tuos puslapius reikia mokėti. Tad kam be reikalo švaistyti pinigus? Juk juos galima panaudoti kokiems nors kitiems dalykams. Kažin ar tų įstaigų vadovai taip švaistytų pinigus, jei jie būtų iš jų pačių kišenės? Vargu. O valdiškus pinigus švaistyti galima. Ir be gailesčio.
Beje, neseniai perskaičiau, kad prie daugiabučių namų esančius sklypus ruošiamasi padaryti gyventojų nuosavybe ir už tai imti mokestį. Kam man tas sklypas reikalingas? Mašinos neturiu, smėlio dėžėse, kurių mūsų kieme nėra, nežaidžiu. Sklypo man reikia tik tiek, kad galėčiau išeiti ir pareiti į namus. Kita vertus, kodėl turiu mokėti už sklypą, kurio asfaltuota dalimi į parduotuves, toliau esančias valdiškas įstaigas nuolat zuja mašinos? Tada gyventojai gali pasistatyti užkardą ir už naudojimąsi jų sklypu imti pinigus? Dar neaišku, ar ateityje taip nebus. Kažkoks absurdas. Valdininkai, užuot palengvinę žmonių gyvenimą, juos apkrauna dar vienu mokesčiu. Kažin kokių mokesčių jie išsigalvos ateityje? Juk dar tikrai ne viskas apmokestinta.
Viena sutikta moteris pasipiktinusi rodė savo mobilųjį telefoną, kuriame sms žinute skelbiama, kad ji skolinga už sodo bendrijoje sunaudotą elektros energiją. Mažeikiškė teigė, kad su elektrikais buvo sudariusi sutartį, jog už elektrą mokės tik vasarą, kai būna sode: rudenį moteris viską atjungia, užrakina duris ir grįžta tik tada, kai sklype vėl galima gyventi ir dirbti.
Mažeikiškė samprotavo: gal į elektros įmonę atėjo kokia nauja darbuotoja, tinginti peržiūrėti dokumentus, todėl nieko nežino apie sutartį ir siuntinėja žmonėms žinutes, siutindama ar juokindama juos…
Pirmadienį minėsime Kultūros dieną, tad norisi visiems palinkėti elgesio, kalbos ir pagarbos vieni kitiems – žodžiu, kultūros.
sisbeitauskas@santarve.lt
visiškai runkeliška rašliava.
kol runkelis runkeliui uz runkeliska rasliava runkeliskai runkeliais moka, skaitytojas tokiomis organinemis trasomis toliau runkelinamas