Apie ką praneša ankstyvieji grybai?

Autorius ŠISBEITAUSKAS
Šisbeitauskas

Baigiasi pirmasis vasaros mėnuo. O kiek seniai skundėmės: kada gi į Lietuvą ateis pavasaris, nes žiema jo neįsileido labai ilgai. Pavasaris atėjo nepastebimai greitai ir tuoj pat prasidėjo vasara. Todėl ir sakau, kad vieno vasaros mėnesio jau nebėra: sužaliavo medžiai, pražydo ir jau nužydėjo kai kurios gėlės, seniai džiaugiamės braškėmis, o mieste jau pardavinėjami grybai.

Grybai man kažkodėl visada asocijavosi su rudeniu. Tad negi juo jau pakvipo? Visa tai mačiau savo akimis: prie vieno namo mikrorajone moterys pardavinėja vasaros gėrybes: braškes, salotas, morkas, svogūnų laiškus, jau minėtus grybus ir mėlynes. O ką jau kalbėti apie gėles! Ir kur rasi čia pat, po ranka, tokių reikalingų, skanių, ekologiškų gėrybių? Bet kažkam tie palankūs miestiečių ir prekiautojų (nelabai liežuvis verčiasi taip juos vadinti, mieliau sakyčiau vitaminų platintojų) prekybos santykiai nepriimtini: esą tokia prekyba draudžiama, tai pažeidžia taisykles. Tai, po velnių, keiskime tas netikusias taisykles: jei visiems gerai, kodėl yra tokios taisyklės, kurios trumpalaikę prekybą draudžia? Ir kas jas priėmė? Vėl tie patys valdininkai, kuriems, patikėkit, dzin, iš kur ant jų stalo atsiranda šviežios daržovės ar mūsų bobučių soduose be jokių „vitaminų“ išauginti vaisiai? Tad paskui ir siundo ant tų moteriškių smegenis ir pinigines lesančius pareigūnus ar inspektorius, kurie stengiasi iš tų tikrųjų vitaminų tiekėjų atimti per vasarą užsidirbamus kelis litukus.
Daug kas iš mūsų tikriausiai prisimena, kad prie didžiųjų parduotuvių tokie turgeliai būdavo ir ten sėkmingai prekyba vykdavo. Bet tada parduotuvės buvo valdiškos, niekas negalvojo apie jokią konkurenciją: kiek kas parduodavo, tiek būdavo gerai. Juolab kad ir tos produkcijos iš Lenkijos ar Olandijos buvo labai mažai. O kas dabar gali konkuruoti su prekybos centrų parduodamomis prekėmis iš viso pasaulio? Bet jiems vis tiek tokia konkurencija ne prie širdies, todėl ir smaugia  turgaus prekybininkes.
Tebūnie tai atsakymas į tai, kodėl dabar neleidžiama prie parduotuvių parduoti iš sodų parsivežtų gėrybių: tai dideliam prekybos centrui esą yra konkuruojanti prekė. Galvokit, kas kaip norit.
Praėjusį savaitgalį ir savaitės pradžioje šventėme Jonines. Net nesinori apie jas kalbėti, nes per tas kelias dienas kažkas nuskendo, kažkas žuvo avarijoje… Tad, galima sakyti, kad šventė nelabai kokia.
Joninės švęstos vos ne visose seniūnijose. Žinot tikriausiai, kaip kaimuose šventės dažnai baigiasi: kaip sakoma, jei nėra muštynių, tai ir šventė nekokia. Kiek prisimenu, anksčiau visi šokiai kaime baigdavosi konfliktu: dažniausiai kaimo bernai „sveikindavo“ atvykusius iš miesto ar kitų kaimų konkurentus. Agresijos protrūkį, suprantama, lemdavo alkoholis. Ir buvusieji Mažeikių Joninėse, kurios surengtos pavenčiuose prie šašlykinės, stebėjosi, kad buvo labai daug girtų žmonių: tiek jaunų, tiek pagyvenusių. O ką girtas: arba perdėtai linksmas, arba agresyvus.
Linksmybių šventėje tikrai netrūko, o ar buvo agresijos ir veidų daužymo, negaliu pasakyti. Žinau tik tiek, kad šventės organizatoriai jai buvo tikrai neblogai pasirengę, tad, jei ne pasiutęs lietus, ji būtų buvusi labai šauni.
O tos šventės vis nesibaigia: šiandien į Petrines eilinį kartą kviečia tirkšliškiai: žada daug visokių linksmybių, pramogų ir netgi mūsų estrados primadonos Irenos Starošaitės pasirodymą… O apie žemaitį Žilviną skelbime neparašyta nieko. Matyt, vyrukas linksmins kitų Petrinių publiką… Juk jeigu tokia dainininkų paklausa, negali į kaimus važiuoti duetais: užtenka ir po vieną.
Pamiršau dar vieną šventę, vyksiančią rytoj Židikų seniūnijoje esančiame Dautarų dvare. Čia rengiamas antrasis Dautarų dvaro festivalio koncertas, kuriame gros valstybinis Vilniaus kvartetas, dainuos nepakartojamoji Judita Leitaitė. Tad kam patinka tokio stiliaus muzika, važiuokit ir pasiklausykit. O kas mėgsta kitokius atlikėjus, tikriausiai jau spėjote vakar pabūti superfiestoje.
Kažko čia mes vis apie šventes, o miesto problemos dingo, lyg jų nebūtų. O yra, ir ne viena. Gavau signalą, kad prie Žemaitijos gatvės kelių namų buvo genimi medžiai. Kažkoks stebuklas, ar ne? Prie mūsų namo irgi genėjo, netgi šeštadienį, Dar didesnis stebuklas. Tik bėda, pasirodo tai, kad tų nugenėtų šakų niekas neišvežė. O čia jau detektyvas, apie kurį turi parašyti laikraštis. Kai tų žmonių klausi, ar jie kur nors dėl to kreipėsi, išgirsti aiškų „ne“. Jūs esat laikraštis, tad suieškokit, kas tas šakas paliko, jų neišvežė ir būtinai paskelbkit viešai.  Žinoma, ačiū už pasitikėjimą, bet kodėl tie nuskriaustieji nepagalvoja, kad dėl tokių niekų žurnalistai gaišta savo brangų laiką ir sprendžia bėdas, kurias gali išspręsti patys gyventojai. Todėl ir agituoju: būkit pilietiški, paskambinkit į atitinkamas tarnybas, kurios privalo užsiimti tomis problemomis.
Keistą klausimą man uždavė gatvėje šuniuką vedžiojantis mažeikiškis: esą kodėl prie vaikų žaidimų aikštelės Sodų trikampyje nėra tualeto. Kur vaikui užsinorėjus „sysio“ bėgti? Sprendžiu ir aš, bet kyla dvejopi pamąstymai: ar toks tualetas reikalingas? Jis kainuotų didelius pinigus, o kiek tų vaikų ten juo pasinaudotų? Kita vertus, iš tiesų, kur tam vaikui dingti? Kiek žinau, tą aikštelę pastatė bendrovė „ORLEN Lietuva“, negi jai teks pasirūpinti dar ir mobiliuoju tualetu?
sisbeitauskas@santarve.lt
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Skip to content