Ar švenčiate Ubagų dieną?

Sunku patikėti, bet jau gyvename paskutinį šios vasaros mėnesį. Atrodo, kiek čia seniai ji tik prasidėjo, o dabar jau pradėsime skaičiuoti dienas, kiek jos čia beliko. Dauguma mažeikiškių jau tikriausiai atskaičiavo savo atostogų dienas, tad dabar jomis pasidžiaugti gali tie, kurie buvo kantriausi. Tikėkimės, kad rugpjūtis atostogaujantiems bus palankus ir nepradės gąsdinti rudeniškais orais. Tai būtų neteisinga. Kita vertus, juk ir dirbantiems po atostogų žmonėms nesinori prastų, dar nesibaigiančios vasaros orų. Juk dar visko yra soduose, daržuose, derlių reikia kažkaip surinkti ir paruošti žiemai.
Po gamtiškų temų derėtų pakalbėti apie valdiškus ar valdininkiškus dalykus. Prieš savaitę vyko bene paskutinis šią vasarą Savivaldybės tarybos posėdis. Jame nustebino drausmės trūkumas: kai kas iš mūsų išrinktųjų ramiai kalbėjo mobiliaisiais telefonais, nepaisydami, kad gal jie trukdo kaimynų dėmesiui ir darbui. Pagaliau, tai nepagarba ir Tarybos vadovui, kuris prieš kiekvieną posėdį paprašo telefonus išsijungti.
Ai, tai tik smulkmenos. Labiausiai nustebino vienos iš Savivaldybės administracijos skyriaus vadovės pateikti duomenys, kurie net trim atvejais buvo netikslūs. Tad ir nesuprantu, kaip toks atsakingas asmuo kaip skyriaus vadovė, gali daryti tokių klaidų. Gerai, kad yra kiti valdininkai, kurie tai pastebi.
Kasdien per radiją ar televiziją girdime ar matome pasakojimus apie Sibirą. Tik dabar jau ne apie tai, kad į tuos kraštus buvo tremiami mūsų tautiečiai, bet apie tai, kaip mūsų tautiečiai vasaromis patys veržiasi ten. Pasirodo, visi norintys į tas ekspedicijas net patekti negali. Nežinau, ar čia tiek gyvybiškai svarbus reikalas, ar į tas ekspedicijas važiuoja tie, kurių giminės ar artimieji ten palaidoti, ar čia tiesiog mados reikalas: matot, ir aš buvau ekspedicijoje Sibire. Gink Dieve, aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad tos išvykos tvarkyti lietuvių kapų nereikalingos, bet jei iš to daromas kažkoks šou, tikrai keistai atrodo.
Važinėjantys miesto autobusų parko transportu buvo nustebinti, kai vietoj miestinio didžiulio autobuso, atvažiuoja modernūs autobusiukai: gražūs ir patogūs. O jei jie dar neskubėtų ar nebevėluotų, važiuotų pagal grafiką, būtų dar maloniau. Mažeikiškiai kalba, kad tokie sumažėję autobusai buvo nupirkti todėl, kad labai sumažėjo pagrindinė senamiesčio – Laisvės – gatvė. Kas ten žino, bet šiuo atveju ir vilkas sotus, ir avis sveika.
Šią savaitę žiniasklaida nemažą dėmesį skyrė „Žalgirio“ futbolininkų susitikimui su Lenkijos „Lech“ komanda: kalbėta ne apie tai, koks bus varžybų rezultatas, o apie kaimyninės šalies sirgalių invaziją į šias rungtynes. Kažkaip keistai atrodo, kad toms varžyboms ruošiamasi kaip kokiam sukilimui, o lenkų sirgaliai buvo pasitinkami lyg kažkokie barbarai.
Bet nieko panašaus nesulaukėme: lenkai gavo į kaulus ir ramiai išvyko į namus laukti lietuvių vizito.
Kai kalbama apie tokią situaciją, kažkaip keistai atrodo, kad, gyvendami XXI amžiuje, niekaip negalime išspręsti tokių paprastų klausimų: lenkai su lietuviais gali susipešti futbolo aikštėje ar už jos ribų. O dar kažkada kažkas šaukė: „O sporte, tu – taika!“
Aš dar laukiau, kaip tose varžybose pasirodys mažeikiškis Rytis Leliūga: šį kartą jam nelabai pasisekė – po pirmojo kėlinio teko užleisti poziciją kolegai.
Šią savaitę sutikau pažįstamą, kuris pasakojo, kad buvusios senamiesčio ligoninės teritorijoje sodelyje mėgdavo pasėdėti ant ten esančių suoliukų. Pažįstamas piktinosi, kad dabar prisėsti ant jų darosi nebesaugu – taip tie suoliukai sutrešę.
Kiek žinau, tame pačiame sodelyje yra Mažeikių ligoninės įkūrėjo Vlado Burbos biustas, tad ligoninė, jeigu jai dar svarbus jos įkūrėjo atminimas, ir turėtų pasirūpinti, kad ten būtų normalūs suoliukai.
Buvau pripratęs ketvirtadieniais, grįždamas iš darbo, kioske nusipirkti savo mėgstamą savaitinį žurnalą, bet jau kuris laikas kioske jo neberandu. Per keletą mėnesių vakare jį ten rasti pavyko gal vieną kartą. Dėl šio žurnalo reikia eiti į vieną prekybos centrų, o ten tuo metu begalinės eilės, tad keistai atrodo, kai tarp gausybe prekių apsikrovusių klientų reikia laukti eilėje, kad galėtum susimokėti už vieną leidinuką. Yra toje parduotuvėje ir tokia skubi kasa, kurioje galima susimokėti tik už kelias prekes, bet pirkėjus ten dažniausiai pasitinka užrašas, kad ši kasa laikinai nedirba.
Tad ir nebežinau, ant ko turėčiau pykti: ar ant mažai žurnalų užsakančių kiosko darbuotojų, ar ant didžiojo prekybos centro pardavėjų menkų apsukų prie papildomos kasos.
Ar žinot, kad vakar buvo minima Ubagų diena? Pasirodo, ir tokia yra. Kažkaip keistai skamba tas pavadinimas: tai reiškia, kad esame šalis, kur yra tiek ubagų, kad jiems reikia net šventinės dienos. Arba kažkas galvoja, kad dauguma esame ubagai. Aš tam pritarčiau.
Rytoj Mažeikiuose turėjo būti Parciunkulės atlaidai, bet jie nukelti į kitą sekmadienį, kadangi daug tikinčiųjų išvyksta į Telšius, kur vyksta iškilmės, skirtos žemaičių krikšto 600-sioms metinėms paminėti. Pati Prezidentė žada tose iškilmėse dalyvauti, tad važiuokime ir mes. Iki susitikimo Žemaitijos sostinėje!
sisbeitauskas@santarve.lt