Ar pasitikite policijos pareigūnais?

Rugsėjo pradžioje surengtos apklausos duomenimis, lietuviai ir toliau tradiciškai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, kurie populiarumu lenkia ir Bažnyčią. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ duomenimis, policija šioje pasitikėjimo lentelėje užima tik devintąją vietą, ja pasitiki 54 procentai apklaustųjų.
Angelų sargų dieną šią savaitę pažymėjusiems policininkams tyrimas pateikė nemalonią žinią – per mėnesį keturiais procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių šia teisėtvarkos institucija.
Praeivių gatvėje klausėme, ar jie pasitiki policijos pareigūnais?

	Pranas Noreika, UAB „Finsaltas“ finansų konsultantas: – Mažeikių policija visiškai pasitikiu. O ir apskritai reikia pasitikėti šia institucija, juk ji tam ir funkcionuoja, kad mus saugotų. Sutirštinimai ar skandalai, kurie šiuo metu lydi policiją, mano manymu, gal yra ir žiniasklaidos „nuopelnas“. Aš manau, kad policija dirba savo darbą gerai. Jeigu policijos nebūtų, įsivyrautų chaosas.
	Darius Gricius, darbininkas: – Sunku atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai, ypač kai su policijos darbu esu seniai susidūręs. Tikiu, kad yra sąžiningai dirbančių pareigūnų, tačiau manau, kad yra ir nemaža dalis tokių, kuriais pasitikėti neverta – jeigu yra pažeidimas, norint „išsukti“ jo kaltininką, su kai kuriais pareigūnais galima susitarti.
	Elena Griciuvienė, pensininkė: – Jeigu reikėtų policijos pagalbos, tai tikrai kreipčiausi į šią tarnybą. Kiek žinau iš patirties, policija  padeda. Todėl galima sakyti, kad policininkais pasitikiu, be to, jeigu jau jais nepasitikėsi, tai kur tada kreiptis, kad apgintų nuo nusikaltėlių ar chuliganų?
	Albinas Steponas Šakys, pensininkas: – Visiškai pasitikiu mūsų policija, juk jeigu jos nebūtų, būtų liūdna gyventi – kas ką norėtų, tas tą ir darytų. Būna ir tarp pareigūnų visokių, yra, kurie nusižengia ir netinkamai atlieka savo pareigas, tačiau tai juk ne naujiena – tokių žmonių galima rasti ir tarp bet kurios kitos profesijos atstovų. Vienu žodžiu, jei būna bėda, nedvejodamas kreipiuosi į policiją.
	Angelina Lekstutienė, pensininkė: – Net nežinau, kaip pasakyti – nors į policiją būtina kreiptis, kai matai negeroves, tačiau kartais ja pasitikiu, kartais – ne. Vienas pavyzdys: pažįstama senutė turėjo problemų su geriančiu sūnumi, mes paskambinome į policiją, atėjo pareigūnė, iškvietė apylinkės inspektorių ir visos senutės problemos buvo išspręstos, liko tik ačiū pasakyti. Bet buvo ir kitas atvejis, apie kurį nelabai noriu pasakoti, tąkart policininkų elgesiu mes pasipiktinome.
	Daiva Sutkuvienė, pardavėja: – Visiškai nepasitikiu policija – kvietėme pareigūnus, tačiau ekipažas neatvažiavo. Nežinau kokios buvo priežastys – ar mašinos neturėjo, ar užsiėmę buvo, ar kuro neturėjo. Tačiau po to karto mano pasitikėjimas policija sušlubavo.