Tik kelios minutės mažeikiškį žvejį skyrė nuo tragedijos: penktadienį išsiruošęs pažvejoti jis įlūžo ir įsikibęs į ledo lytį apie pusvalandį mirko šaltame vandenyje. Už išgelbėtą gyvybę vyriškis turėtų būti dėkingas jį pastebėjusiems „Mažeikių naftos“ darbuotojams ir ugniagesiams gelbėtojams.
PASTEBĖJO SILUETĄ
Tvenkiniuose prie AB „Mažeikių nafta“ skęstantį žmogų pastebėjo keliu Bugenių link važiavęs gamyklos darbuotojas.
„Kartu su bendradarbiu ir jo žmona apie ketvirtą valandą automobiliu iš darbo grįžome namo. Moteris atkreipė mūsų dėmesį į tolumoje tvenkinyje juoduojantį daiktą.
Kai įsižiūrėjome, supratome, kad tai žmogus, mojuojantis ranka. Mašina pasukome į šalutinį keliuką ir su draugu nuskubėjome prie tvenkinio. Bėgdamas pradėjau skambinti policijai telefonu 112”, – „Santarvei“ pasakojo Viktoras Varapnickas.
Pasak vyriškio, pribėgęs prie tvenkinio jis dar galvojęs lipti ant ledo ir traukti žmogų, tačiau draugas atkalbėjęs: toli nuo kranto, pavojinga, gali tekti traukti du skenduolius. Todėl, laukdami ugniagesių gelbėtojų, vyrai bandė mesti žvejui pagalius, visaip jį palaikė, kalbino, kol atvažiavo ugniagesiai iš Mažeikių ir iš „Mažeikių naftos“.
„Ugniagesiai rogėmis prišliaužė prie skendusiojo, įsitraukė jį ir po to beveik kilometrą nešė į medikų automobilį. Vyriškis buvo labai nusilpęs“, – pasakojo įvykio liudininkas.
Nukentėjusysis, 47-erių metų Žemaitijos gatvės gyventojas Stasys D., skubiai nuvežtas į Mažeikių ligoninę ir paguldytas į reanimacijos skyrių.
LEDAS VIS LŪŽO
IR LŪŽO
Stasys D. iš Mažeikių ligoninės reanimacijos skyriaus jau perkeltas gydyti į vidaus ligų skyrių.
„Gydytojai kol kas nieko blogo neaptiko, tik apsidrausdami leidžia antibiotikus. Sąmonės nebuvau praradęs, girdėjau, kaip sakė, kad kai ugniagesiai atnešė į medikų automobilį, mano kūno temperatūra buvo 21 laipsnis. Kai paguldė į reanimaciją, buvau jau kiek atšilęs – iki 26 laipsnių“, – „Santarvei“ pasakojo išgelbėtas žvejys.
Juodeikių tvenkinyje jis sakė žvejojęs jau nuo ryto, ledo storis buvęs normalus. Įlūžo tada, kai jau susiruošęs važiuoti namo ėjo į krantą.
Stasys pasakojo bandęs lipti ant ledo, tačiau šis lūžęs ir lūžęs. Po to galvojęs pranerti po ledu – iki atviro vandens buvę apie dešimt metrų, tačiau pabijojęs, nes drabužiai jau primirkę, kojos sustingusios, todėl belikę laukti pagalbos.
Žvejoja Stasys nuo pat vaikystės, tačiau į tokią bėdą pakliuvo pirmą kartą.
„Ką galėčiau patarti kitiems žvejams? Nepasimesti, kovoti už save ir išnaudoti visas galimybes, kad išsigelbėtum. Nesu ekstremalas, todėl patariu ir kitiems nebūti ekstremalais – būkite atsargesni, žvejoti eikite po du ar tris. O universalaus recepto, kaip išvengti nelaimės, – nėra“, – sakė mažeikiškis.
Stasys dėkojo žmonėms, pastebėjusiems jį, besimurdantį vandenyje, ir ugniagesiams gelbėtojams, kurie žvejį ištraukė.
SUNKIAUSIAS KELIAS –
IKI PLENTO
Ugniagesiai gelbėtojai prie skęstančiojo priartėjo specialiomis rogėmis. Jomis galima ir plaukti, ir šliaužti iškorėjusiu ledu.
Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Gintaras Bučys „Santarvei“ pasakojo, kad gelbėtojai spėjo pačiu laiku – žvejys jau buvo beprarandąs paskutines jėgas.
„Vyriškis net negalėjo įsikibti į rogių kraštą, jis tik laikė galvą virš vandens, abiem rankomis įsikibęs į ledą. Griebiau jį už drabužių, tuo tarpu kiti pareigūnai virve traukė mus abu kranto link. Pirmas jo klausimas buvo, kiek valandų, tada prisipažino, kad išbuvo vandenyje daugiau kaip pusvalandį, o visi įrankiai nugarmėjo į dugną, ir jo jėgos išseko“, – penktadienio įvykius prisiminė G. Bučys.
Pareigūnas juokavo, kad lengviau buvo ištraukti žmogų iš tvenkinio, negu jį pristatyti medikams: tomis pat rogėmis septyni ugniagesiai apie kilometrą pažliugusiu keliu nešė nusilpusį ir sušalusį žvejį iki plento.
Ir apie įvykį pranešęs, skendusįjį palaikęs žmogus, ir pareigūnas „Santarvei“ sakė, kad jų vietoje taip pat būtų pasielgęs bet kuris pilietis.
„Svarbu, kad žmogui viskas gerai baigėsi. Mano indėlis čia tik toks, kad per atsitiktinumą pastebėjome žmogų tolumoje, o toliau viskas vyko automatiškai. Nors toks atsitikimas man pirmas, tačiau net minties nebuvo, kad galėtume važiuoti toliau, negalvodami puolėme į pagalbą“, – sakė „Mažeikių naftoje“ dirbantis V. Varapnickas.
„Per ilgus darbo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje metus teko pakliūti į įvairias ekstremalias situacijas, esu pasirengęs atsiliepti į žmogaus nelaimę, todėl jokio išskirtinumo čia nematau, aš tik vykdžiau savo pareigą. Viską lėmė kelios akimirkos, aš pasitikėjau man už nugaros esančiais ir pasiruošusiais bet kuriuo metu į pagalbą ateiti kolegoms, be to, vilkėjau gelbėjimo liemenę“, – kuklinosi pamainos vadas G. Bučys.
NUSPRĘSTI
PRIVALO PATYS
Tą pačią dieną ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo dar dviejų žvejų gyvybes Panevėžyje: tokiu pat būdu, panaudoję roges ir gelbėjimo virvę, jie ištraukė Ekrano mariose įlūžusius vyrus.
Mažeikiškiai ugniagesiai sakė pirmą kartą išgelbėję skendusį žvejį – iki šiol jiems tekdavo traukti tik skenduolių kūnus.
„Galiu pagirti savo pareigūnus, kurie į pranešimą sureagavo operatyviai: prie greitaeigio gelbėjimo automobilio „Ford 350” prikabino priekabą su valtimi ir rogėmis, sutartinai veikdami bei gyventojų padedami operatyviai pasiekė incidento vietą ir išgelbėjo žmogaus gyvybę. Pirmą kartą sėkmingai buvo panaudotas specialiai Rygoje užsakytas priešgaisrinis inventorius – rogės“, – sakė Mažeikių PGT viršininko pavaduotojas Raimondas Ramanauskas.
Gelbėtojai prisimena, kad praėjusiais metais tvenkiniuose prie „Mažeikių naftos” jau įvyko tragedija: vasario dvyliktąją valtimi išplaukė žvejoti ir nuskendo 37-erių metų mažeikiškis. Jo kūną tvenkinio dugne telšiškiai narai aptiko tik kitą dieną.
LAIMĖ, KAD ŽVEJYS
NESUTRIKO
Pareigūnai teigia, kad vyriškis elgėsi taip, kaip yra būtina norint išsigelbėti įlūžus.
„Svarbiausia – nepasiduoti panikai ir neprarasti savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote, nesikapanokite vandenyje, visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto, taupykite jėgas.
Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Kiek galima daugiau krūtine užgulkite ledą, paskui atsargiai ant jo užkelkite vieną koją, po to kitą. Tuoj pat stotis negalima, reikia ridentis nuo eketės kuo toliau. Tik išlipus į krantą reikia bėgti, kad sušiltumėte“, – kaip elgtis nelaimės atveju, patarė ugniagesiai.
Pasak Medžiotojų ir žvejų draugijos Mažeikių skyriaus vadovo Egidijaus Virkučio, ar dar tęsti poledinę žvejybą, ar ne, nuspręsti privalo pats žvejys.
„Dar trečiadienį su Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnais buvome nuvykę prie Plinkšių ežero, tikrinome, kaip laikosi taisyklių žvejojantieji. Sutikome tik tris keturis žvejus, o ledo sluoksnis buvo dar gana tvirtas, apie dvidešimt centimetrų storio.
Draudimais nieko nepakeisi, pats žmogus privalo stebėti ledo storį ir be reikalo nerizikuoti. Aš patarčiau dabar jau palaukti pavasario, kol bus galima žvejoti nuo kranto, ir dėl žuvies nerizikuoti gyvybe“, – sakė E. Virkutis.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Nors tvenkiniai prie AB „Mažeikių nafta“ dar padengti ledu, vietomis žvejų jau tyko properšos ir silpnesnis ledas.
