Baigiasi gegužė – mėnuo be smurto ir patyčių prieš vaikus. Pirmadienį minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. Vaikų labui mokyklose dirba socialiniai pedagogai, psichologai, jais rūpinasi vaikų teisių skyriai, priimti vaikų teises ginantys įstatymai. Atrodo, kad vaikų saugumui mūsų šalyje skiriamas nemažas dėmesys. Ar to pakanka, klausėme gatvėje sutiktų žmonių.
|
|
Antanas BANYS, senjoras: – Nesu įsigilinęs į tą dalyką, tad nelabai žinau – kai asmeniškai nesusiduri, to ir negvildeni. Manau, kad vaikai nėra iki galo saugūs: visko atsitinka gatvėse, visokių atvejų girdime, kad vaikus ten palieka, parduoda – apie tai esu skaitęs spaudoje, bet konkrečiai įvardinti negalėčiau. Visko dar pasitaiko ir mokykloje, vaikai vieni kitiems kartais būna žiaurūs. O iš kur jie tai ima? Tai vyksta gyvenime, taip elgiasi tėvai, aplinkiniai – jeigu jie pykstasi ar mušasi, tai ir vaikai taip pat daro. Blogą dalyką jie greičiau perima negu gerą. Kokia visuomenė, tokie ir vaikai. Dar viena pastebėjimas – kai kurie vaikai pernelyg naudojasi savo teisėmis. Mes per daug juos išlepiname. Su tomis jų teisėmis lazda yra perlenkta, reikėtų kokį aukso vidurį atrasti, nes jeigu vaikams per daug leidžiama, jie pradeda tuo naudotis – jie tai iškart pajunta. Reikia, kad vaikai ne tik mokytųsi, bet ir už viską jaustų atsakomybę. |
|
|
Junita KALINAUSKAITĖ, augina vaiką: – Vaikai pas mus nėra pakankamai saugūs ir jų teisės dar ne iki galo ginamos. Kiek vis dar matom vaikų užpuolimų gatvėje, kai jie negali apsiginti. Pati turiu vaiką ir dėl jo labai jaudinuosi – mano dukra dar maža, bet kai užaugs, kasdien vis galvosiu, kur ji, ar pakankamai saugi. Labiausiai bijau dėl vaiko pagrobimo – kiek visokių dalykų pasitaiko ir svarbiausia, kad tai iki galo neišaiškinama. Vis dar girdime apie vaikų patyčias, žiaurumus mokyklose… Žinau, kad ten dėl to dirbama. Stengiamasi užkirsti tam kelią, bet to nepakanka – aš galvoju, kad čia daugiau turėtų prisidėti ir tėvai. Be to, mokyklose vaikams labai daug leidžiama – jie tai ir daro. Aš jokiu būdu ne už fizines baudas, bet jei mokytoja negali pakelti balso, vaiko sudrausminti ar subarti, tai jau per daug. |
|
|
Indrė GYRIENĖ, vadybininkė: – Man atrodo, kad vaikai šiais laikais yra saugūs. Niekada nesame susidūrę su vaikų teisių specialistais, neturėjome tokių įvykių nei šeimoje, nei artimoje aplinkoje, tad bent jau žvelgiant iš savo pusės, viskas atrodo gerai. O jei kažkam kyla kokių problemų, juk yra kur kreiptis. Kas kita, kad vaikų teisių specialistai nelabai gali kuo pagelbėti. Visas supratimas, ko galima ir ko negalima, ateina iš šeimos. Jeigu vaikai nematys namuose pykčių, barnių, to nebus ir mokykloje. Ir mokytoja viena nieko neišspręs – tai turėtų vykti šeimoje. Mes vaikui visada pasakome, ko ir kodėl negalima, manau, kad jis tai įsimena. Jei vaikai girdi, kaip tėvai ant kaimynų sako, kad jie ir šiokie, ir tokie, tai galvoja, kad yra normalu taip sakyti ir ant savo klasės draugo. Kartais mane šokiruoja ir vaikų elgesys su mokytojais – jokios pagarbos, jokių ribų: vaikai žino savo teises, bet pareigas pamiršta. Tą dalyką, kad ne mokytojas visą laikas kaltas, bet ir jis pats turi jausti atsakomybę, reikėtų skiepyti vaikui nuo mažų dienų. |
|
|
Daiva ŠABASEVIČIENĖ, verslininkė: – Mūsų vaikai, ko gero, saugesni nei Norvegijoje – ten tos tarnybos elgiasi nesuprantamai. Labai tuos vaikus mes patys saugom. Turiu anūkų, bet jie jau dideli, tad nelabai ir bežinau, kaip čia yra. Atrodo, kad vaikai čia saugūs. Gal labiau reikėtų juos pasaugoti nuo tų vietinių vaikinų, kurie mėgsta iš vaikų atiminėti telefonus, pinigėlius, kiek ten jie turi – žodžiu, kad būtų saugesni gatvėse. Su tuo, kad vaikai išvežami į užsienį, neteko susidurti, man atrodo, kad Mažeikiai tuo atžvilgiu ramesnis miestas. Dėl diskriminacijos, patyčių mokykloje dėl savo vaikų dukra taip pat nesiskundė, tad ir su tuo nesusidūrėme. Aš manau, kad vaikams pas mus suteikiama per daug teisių – jie turi būti drausminami daugiau negu dabar, kai jų negalima nei pabarti, nei pasakyti piktesnio žodžio. Fizinių bausmių gal nereikia, bet mokytojai turėtų turėti savo balsą ir vaikai žinotų, kad jie nėra draugai. |
|
|
Ruslanas ČEPULIS, socialiai remtinas: – Vaikų teisės ginamos tikrai nepakankamai. Mano vaikas mokykloje nėra tinkamai prižiūrimas, jis turi negalią, su juo reikėtų dirbti papildomai, bet sąlygos tam nėra pakankamos. Dirbama su visais vaikais, o individualaus, tikro darbo nematyti. Jeigu mokytojas su vaikais nesugyvena, konfliktuoja, nežinau, kas čia kaltas, bet mokytojas turi rasti takelį prie kiekvieno vaiko. Mokykloje patyčių, fizinių bausmių nėra, bent jau aš nepastebėjau ir vaikas nesiskundė. Manau, kad ir gatvėje vaikams viskas yra gerai, mano vaikas jaučiasi saugus, bet vaikai yra vaikai, jie patys gali kažko prisidirbti. |
|
|
Edgaras AUSTYS, scenos inžinierius: – Manau, kad šiais laikais labiau reikėtų saugotis tų pačių vaikų: šiuolaikiniai tėvai nelabai rūpinasi vaikų auklėjimu, pastebėjau, kad vaikai jau nuo mažens iki pat pilnametystės visiškai neturi pagarbos vyresniesiems suvokimo, moralės nuostatų. Aišku, ne visi tėvai tokie, bet tų pro pirštus žiūrinčių į auklėjimą yra daugiau. Nežinau, ką čia reikėtų daryti, bet pastebėjau, kad mokyklose vaikai patys puola, įžeidinėja, stumdo vieni kitus, tad ten dirbantys specialistai turėtų daugiau kreipti dėmesį, o dabar sėdi tik dėl pinigų. Savo vaikų dar neturiu, bet manau, kad vaiko nereikėtų auklėti perdėtai, bet ir neauklėti negalima. |
Vaikai saugūs tiek,kiek jiems saugumo suteikia Tėvai . O šiaip, Lietuvos Vaikų Teisės dirba nepakankamai gerai,palyginus su kt. ES šalimis. Kiekvienoje Lietuvos mokykloje,darželyje turėtų būti įrengtos vaizdo kameros,turėtų dirbti Policijos darbuotojas. Bet to nėra. Nėra net medicinos kabineto,ištikus nelaimei. Truksta gerų soc.darbuotojų. Vienu žodžiu.?’ Vokietijos kaimo Vaikų darželis saugesnis ,nei Lietuvos miestuose. Toli, oij toli dar iki tokio lygio Lietuvai..O priklauso viskas nuo Lietuvos išrinktųjų į Sąžinės ,nuoširdžios meilės mūsų vaikams ir anūkams. Kontrolės reikia visose Lietuvos instancijose,viską viešinant žmonėms! Su artėjančia Švente Vaikai! Būkit saugūs..
…. priklauso viskas nuo Lietuvos išrinktųjų….Nusikalbejo zmogelis. Viskas priklauso nuo zmoniu kulturos ir salies ekonomines padeties. Isrinktieji yra tokios pat kulturos kaip ir rinkejai.Isrinktieji tik skirsto visu sukurta „pyraga”,jie nieko nekuria,o skirsto taip kaip liepia ju sazines balsas ir kokioje kulturoje jie isauge.