Apie kultūros puoselėjimą kalbame daug, tačiau kalbos ir lieka kalbomis. O darbai taip ir stovi mirties taške. Jei kam nors trūksta pinigų, pirmiausia apkarpomi kultūros projektai. Todėl nėra ko stebėtis, kad dažno kultūros centro pastato būklė apgailėtina, o kultūrininkų atlyginimai tolygūs duobkasių. Gal net mažesni… Klaipėdos rajone vyksta kultūros įstaigų tinklo optimizavimas, neseniai ketveri kultūros namai įgijo teisę tapti savarankiškais juridinį statusą turinčiais centrais, tačiau norinčiųjų eiti centrų direktorių pareigas net sunkmečiu tenka ieškoti su žiburiu.
Steigia centrus
Ilgą laiką Klaipėdos rajone veikė Gargždų ir Dovilų etninės kultūros centrai bei 18 kultūros namų. Anot rajono Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Gintauto Bareikio, kultūros įstaigų tinklą buvo būtina optimizuoti. „Kultūros namams svarbu suteikti juridinį centrų statusą. Tik tada įstaigos gali funkcionuoti savarankiškai, kultūrinei veiklai pritaikytose patalpose, su savo atitinkama etatų struktūra ir galimybėmis teikti projektus, ieškant veiklai papildomo finansavimo šaltinių“, – sakė G. Bareikis.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos pritarimu nuo sausio 1 d. centrų statusas suteiktas Kretingalės, Priekulės kultūros namams. Nuo balandžio 1 d. centrais taps ir Vėžaičių bei Veiviržėnų kultūros namai. Visų keturių kultūros centrų direktorių pareigoms eiti buvo skelbiami konkursai. Bėda, kad norinčiųjų direktoriauti buvo mažai, nors darbo biržoje eilės driekiasi iki durų.
Konkursuose – dalyvių sausra
Kretingalės kultūros centro direktorės pareigos atiteko klaipėdietei Dainai Šlečkuvienei. Ji išsirinkta iš trijų pretendentų. Priekulės kultūros centro direktore pretendavo tapti tik viena konkurso dalyvė – Alanta Zapalskienė. Ji buvo pripažinta tinkama eiti šias pareigas. Be konkurencijos Veiviržėnų kultūros centro vadove tapo Laura Šeškauskytė. Vėžaičiuose konkursas direktoriaus pareigoms eiti buvo skelbtas net tris kartus, nes vis nebuvo norinčiųjų. Tačiau trečias kartas nemelavo: konkurse dalyvavo dvi pretendentės ir jį laimėjo buvusi kultūros namų direktorė Alma Slušnytė. Kyla natūralus klausimas, kodėl net ekonominės krizės laikais tiek mažai norinčiųjų? Anot Kultūros skyriaus vedėjo, reikalavimai tikrai buvo ne itin dideli. Vienas svarbesnių – turėti 3 metų vadybinio darbo patirties.
Atbaido mažas užmokestis
G. Bareikis teigia, kad, atsižvelgiant į konkursų eigą, galima daryti išvadą apie bendrą kultūros situaciją (darbo specifiką, sąlygas, apmokėjimą, visuomenės supratimą, kas yra kultūra ir t.t.). Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Polekauskienė pastebėjo, jog besiteiraujančiųjų dėl direktoriaus pareigų buvo nemažai: „Kompetentingi šios srities specialistai skambino, teiravosi, tačiau išgirdę apie siūlomą atlygį nebenorėdavo dalyvauti konkursuose. Užmokestis neadekvatus atliekamam darbui.“ Pasak G. Bareikio, ne veltui kultūros ministras tikisi pasiekti, kad kultūrininkų atlyginimai būtų tolygūs švietimiečių. „Atsakomybė yra didžiulė, darbas sunkus, o atlygis…“ – nutylėjo G. Bareikis. Šiuo metu vidutinis kultūros centro direktoriaus darbo užmokestis – 1200 – 1300 Lt „į rankas“. Situacijos nepagerino ir Vyriausybės sprendimu vidutiniškai 11 proc. šiais metais padidinti kultūros darbuotojų atlyginimai.
Darbas nelengvas
Alma Slušnytė Vėžaičių kultūros namų, virsiančių centru, direktorės pareigas eina jau 24 metus. Paklausta, kodėl, jos nuomone, tiek nedaug žmonių dalyvavo skelbtuose direktorių pareigoms eiti konkursuose, atsakė: „Čia ne Seimas ir ne grožio konkursas. Čia reikės dirbti, o atlygis nėra didelis.“ Pasak A. Slušnytės, kultūros centro direktorės darbas nėra lengvas. „Visiems niekada neįtiksi. Norisi ugdyti kaimo žmonių skonį, supratimą, kas yra kultūra. Arijų, operų – man visko reikia. Tačiau atsiranda tokių, kurie operinį dainavimą pavadina cypavimu, jiems reikia žvagulių, radžių, cicinų. Tačiau, jei priprasime tik prie aliukų, kur mes nueisime?“ – retoriškai klausia A. Slušnytė.
Arčiausiai širdies
Veiviržėnų kultūros centro direktorės pareigas nuo balandžio 1 d. eisianti Laura Šeškauskytė teigė, kad šis darbas jai yra arčiausiai širdies. „Anksčiau dirbau Veiviržėnų kultūros namų direktore. Man patinka ši veikla. Taip jau susiklostė, kad gyvenu Veiviržėnuose, darbas čia pat“, – kalbėjo L. Šeškauskytė. Pasak jos, sunku pasakyti, kodėl neatsirado daug norinčiųjų dalyvauti konkurse. „Galbūt kiti nenori važinėti į darbą. Juk kelionės išlaidos kol kas nėra kompensuojamos. Kitiems galbūt per mažas atlygis“, – svarstė pašnekovė.
A. VALAIČIO nuotr.
Agnė ADOMAITĖ
