ir kitų rajono kaimų bei miestelių bendruomenių organizuojamuose renginiuose.
Tai, kad aktyvios bendruomenės yra tarp nedidelių, bet svarbių akmenėlių, iš kurių susideda valstybės pamatas, ne vienas girdėjome. Aktyvioje bendruomenėje užauga pilietiški žmonės, gebantys dirbti komandoje, mokantys problemas spręsti savo iniciatyva.
Mūsų rajone šiuo metu veikia 38 kaimo bendruomenės ir jas vienijanti Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjunga. Beveik pusei kaimo bendruomenių šie metai jubiliejiniai – sukanka 20 metų, kai jos buvo įregistruotos. Valstybės dieną tokią sukaktį paminėjo auksūdiškiai.
„Santarvės“ kalbinti bendruomenių, savivaldos atstovai teigė: bendruomenių sėkmingas gyvavimas, veiklumas didžiąja dalimi priklauso nuo jų narių ir pirmininkų entuziazmo, gebėjimo susitelkti, sumanymų. Kita vertus, vien entuziazmo negana. Reikia ir lėšų tiems sumanymams įgyvendinti.
Parsiveždavo patirties ir idėjų
Per du gerus dešimtmečius bendruomeninis judėjimas išpopuliarėjo, bendruomenių padaugėjo, jos sustiprėjo. Įgyvendinus vietose parengtus projektus, kaimų viešosios erdvės pagražėjo, tapo jaukesnės, žmonės jose įdomiau ir saugiau leidžia laisvalaikį.
Mąstant apie 2023-iuosius, kaip didelės dalies Mažeikių rajono bendruomenių jubiliejinius metus, kyla klausimas: kas lėmė, kad taip staiga jų rajone buvo įregistruota daugiau nei 20?
Rubikų bendruomenės ir Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininko pareigas einanti Rūta Narmontienė prisiminė: prieš du dešimtmečius žmonės, išvykdavę į užsienį, parsiveždavo nemažai gerosios patirties. Kalbėjo ir apie bendruomeninę veiklą. Be to, panašiu metu, apie 2003-iuosius, buvo priimtas Nevyriausybinių organizacijų įstatymas.
„Žmonės, parsivežę tų patirčių ir pavyzdžių, ėmė kalbėti, kad bendruomenės gali bandyti įgyvendinti savo iniciatyvas, planus, rengti projektus. O minčių, idėjų, iniciatyvų turėjo ne vienas ir labai įvairių“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovė.
Žmonės mąstė visaip
Rubikų bendruomenė – tarp tų, kurios buvo įregistruotos prieš du dešimtmečius.
Pasak R. Narmontienės, ilgametis Šerkšnėnų seniūnas, dabar jau amžinybėn išėjęs Alfonsas Šakauskas buvo vienas tų žmonių, kurie labai ragino ir skatino seniūnijos kaimuose gyvenusius žmones burtis į bendruomenes, mokytis rašyti projektus, o, gavus finansavimą, kurti jaukesnes erdves kaimo gyventojams.
Pirmieji kaimo bendruomenių gyvavimo metai buvo įdomūs: vyko įvairūs seminarai, mokymai. Tie, kas norėjo, juose dalyvavo ir, gavę daugiau informacijos, kaip bendruomenės turėtų veikti, kaip joms išgyventi, į šią veiklą pažvelgdavo kitomis akimis.
Dalis kaimo žmonių galvojo, kad bendruomenės, prisitraukusios europinių lėšų, gali vienu ypu išspręsti visas problemas – įrengti bendruomenių namus, žaidimų aikšteles, pasirūpinti sporto inventoriumi ir pan. Prieš porą dešimtmečių kaimuose nieko ir nebuvo, viską reikėjo padaryti, sutvarkyti, sukurti iš pagrindų. Bet, jei būdavo iniciatyvių, veiklių žmonių, buvo galima nuveikti naudingų dalykų. Galima ir dabar.
„Tam, kad bendruomenės gyvuotų ir klestėtų, manau, labiausiai reikia bendruomenės narių susikalbėjimo. To, kad žmogus matytų, jaustų, girdėtų kitą žmogų“, – įsitikinusi R. Narmontienė.
Valstybės dieną paminėjo sukaktį
Vakar Auksūdžio kaimo parke įvyko didelė šventė, skirta Auksodės kaimo bendruomenės veiklos 20-mečiui paminėti. Joje netrūko pramogų dideliems ir mažiems, skanumynų. Koncertinėje programoje pasirodė gausus būrys vietinių Mažeikių rajono muzikantų, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos orkestras „Griaustinis“ ir Moksleivių namų šokių studija „Saulė“. Pagrindiniais gimtadienio koncerto atlikėjais buvo operos solistai Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, popmuzikos atlikėjas Edmundas Mikalauskas.
Nuo 2011-ųjų Auksodės kaimo bendruomenės pirmininko pareigas einanti Ingrida Braziulienė „Santarvei“ sakė, kad per 20 metų kaimo gyventojai jau yra susitelkę bendruomeninei veiklai.
Bendruomenės tarybą sudaro 9 auksūdiškiai plius dar 5 gatvių seniūnai. Organizuodami renginius, šventes, susiėjimus jie puikiai pasiskirsto funkcijomis, darbais. Vieni rūpinasi maisto produktais, kiti dekoracijomis, treti baldais. Tokia didelė komanda – džiaugsmas ir privalumas, nes ir darbus lengviau ir greičiau pavyksta atlikti, ir yra su kuo pasitarti.
Pirmininkas – lyderis, bet ne bėgantis priekyje
I. Braziulienė pasakojo, kad viena iš sėkmingo bendruomenės gyvavimo paslapčių – pasitikėjimas žmonėmis. Susitarus, pasiskirsčius užduotimis, nereikia žmonių klausinėti: ar padarysi, ar atliksi?
Antra, Auksodės bendruomenės nariai, jeigu kažką daro, imasi įgyvendinti vieną ar kitą projektą, siekia, kad jis turėtų išliekamąją vertę – ir nesvarbu, ar tai pirkinys, ar statinys.
„Manau, bendruomenės pirmininkui nereikia bėgti pirma komandos. Labai reikia įsiklausyti į tai, ką aplink žmonės kalba. Jei mintis sklando kaime, ją reikia atsinešti į tarybą ir jau tada keliolikos žmonių grupėje priimti sprendimą.
Be to, manau, bendruomenės pirmininku negali būti tame kaime negyvenantis žmogus. Naujai atsikėlęs gyventojas, kad ir koks veiklus, idėjų turintis būtų, mano supratimu, pirmiausia turi apšilti kojas, kad vietiniai žmonės juo patikėtų. Pirmininkas turi būti lyderis, idėjų generatorius. Bet, kita vertus, tos idėjos turi būti realios – žmonės turi patikėti, kad jas pavyks įgyvendinti“, – kalbėjo I. Braziulienė.
Vadovauti nelengva
Milda Bakienė Krakių bendruomenės centro „Ventos vingis“ pirmininko pareigas eina antrus metus ir jau spėjo pajusti, kad pirmininko dalia nėra lengva. Norisi ir švenčių suorganizuoti, ir kaimo viešąsias erdves tvarkyti. O tam reikia ir žmonių susitelkimo, ir pinigų.
„Aišku, dabar jau yra susidaręs būrelis pačių veikliausių, aktyviausių bendruomenės narių, ir jie tikrai padeda. Po truputį, palengva prie bendruomenės veiklos pradeda jungtis ir nauji žmonės. Tie, kurie anksčiau sakė: nieko nenoriu, nieko nereikia ir išvis nieko jūs čia nepadarysite“, – pasakojo krakiškė.
Anksčiau iš Krakių bendruomenės centro narių nebuvo renkamas nario mokestis. Prieš porą metų tai pradėta daryti. Ir pradžia buvo sudėtinga, kai kam gal atrodė, kad surinkti pinigėliai nuguls ne ten, kur reikia, – pastebėjo moteris.
„Dabar, antraisiais metais, jau lengviau. Žmonės, pamatę, kad ir tų švenčių suorganizuojame, ir kaimo aplinkos švarinimo akciją inicijuojame, patikėjo, kad mokestis panaudojamas prasmingai“, – patirtimi pasidalijo M. Bakienė.
Ieško rėmėjų, teikia projektus paramai gauti
Krakiškiams nepasisekė, kad jų kaime nėra kultūros centro ar kultūros namų. Tačiau tą trūkumą kompensuoja bendrystė su Viekšnių kultūros centro darbuotojais. Viekšniškiai jau ne kartą dalyvavo Krakiuose organizuotose šventėse, atliko muzikines programas.
Šiemet gavę finansavimą pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ Krakių bendruomenės centro atstovai pirks lauko paviljoną (palapinę). Ji bendruomenei reikalinga šventėms, renginiams, mugėms. Pernai už pinigus iš tos pačios priemonės krakiškiai įsigijo garso kolonėlę.
O, norint organizuoti kaimo šventes, neretai prašoma privačių rėmėjų pagalbos.
Rajone daug gabių žmonių
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narė, Seimo nario Valiaus Ąžuolo patarėja Reda Šiaulienė pastebėjo, kad visos Mažeikių rajono bendruomenės yra gyvos. Tik vienos aktyvesnės, kitos šiek tiek pasyvesnės. Bet tai natūralu, nes bendruomenių veikloje dalyvaujantys žmonės tai daro neatlygintinai, šiai veiklai skiria savo laiką, dalį jo atimdami iš šeimos.
„Kai pradėjau dirbti Seimo nario patarėja, aiškiai pamačiau: mūsų kaimai turtingi gabių, talentingų žmonių. Ir jei neatvyksi į bendruomenės šventę ar kokį renginį, to nepamatysi. Kuo bendruomenės turtingos, stiprios, gražios, kuo gali didžiuotis, labiausiai ir atsiskleidžia būtent per tokius renginius“, – įsitikinusi „Santarvės“ pašnekovė.
R. Šiaulienės palinkėjimas visoms rajono kaimų bendruomenėms ir jų nariams: išsaugoti žemaitišką užsispyrimą siekti užsibrėžtų tikslų ir kuo daugiau jaunimo įsitraukti į bendruomeninę veiklą.
Pievų gatvės bendruomenė
Mažeikiuose 25 metus gyvuoja Pievų gatvės gyventojų bendruomenė. Nors ji ir „neakivaizdinė“ arba, kitaip tariant, neturinti jokio oficialaus juridinio statuso, bendruomenės nariams tai ne kliūtis įgyvendinti įvairius sumanymus.
Aktyvių ir iniciatyvių gyventojų pastangomis Pievų gatvės pradžioje pastatyta medinė „Rūpintojėlio“ skulptūra, akmuo su gatvės pavadinimu, auga ąžuolas… Kasmet artėjant žiemos šventėms, gatvės gyventojai vieningai puošia savo sodybų aplinką, o kas kelerius metus organizuoja po renginį, susibūrimą. Toks susibūrimas vyko ir prieš kelias savaites.
„Ilgą laiką, kol buvo koronaviruso pandemija, nesirinkome. O dabar, sulaukus kiek ramesnio meto, vėl susiėjome. Pabendravome, aptarėme problemas, norus ir idėjas, susijusias su gyvenimu Pievų gatvėje“, – „Santarvei“ pasakojo Arūnas Čekanauskas, kuris pastaruosius penkerius metus ėjo minėtos gatvės seniūno pareigas, bet renginio metu jas perdavė naujam seniūnui – Vytautui Jasmontui.
Pasak A. Čekanausko, ilgamečiai Pievų gatvėje gyvenantys Vladislava ir Juozas Želviai yra tikri idėjų generatoriai. Tokių narių pavydėtų kiekviena bendruomenė.
„Galvoju, kad bendruomenė aktyvi tiek, kiek joje gyvena štai tokių žmonių – idėjų generatorių. O kitiems telieka prisijungti, prisidėti prie idėjų įgyvendinimo“, – apibendrino pašnekovas.
Galimybių yra, bet reikia jų ieškoti
Apie bendruomenes ir bendruomeniškumą kalbinti „Santarvės“ pašnekovai teigė: galima turėti gerų sumanymų, entuziazmo kurti, veikti, burtis, tačiau vien tuo bendruomenės gyvos nebus.
Pasak Savivaldybės mero pavaduotojo Eimanto Salatkos, finansinių galimybių bendruomenėms veikti, įgyvendinti sumanymus yra. Ir aktyvūs pirmininkai bei nariai jų randa. Prisideda ir Savivaldybė.
Mūsų rajone ne vienus metus iš Kaimo rėmimo fondo lėšų bendruomenės vadovams buvo skiriama po 240 eurų per metus. Šios lėšos skirtos bendruomenių pirmininkų transporto, ryšių, kanceliarinių, organizacinių išlaidų, o taip pat – bendruomenės naudojamų patalpų draudimo išlaidoms iš dalies kompensuoti. Dabar tam skiriama 360 eurų.
Vicemeras sakė, kad, pasižiūrėjus į kaimyninius rajonus, įvertinus kitų savivaldybių patirtį, yra minčių šią sumą dar padidinti.
Drauge su kultūros centrais bendruomenės dalyvauja kultūros projektuose, Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio ministerijų, Vietos veiklos grupės projektuose. Laimėjusios finansavimą jos įgyvendina įdomių, visuomenei naudingų sumanymų.
Ne reikalauti, o padėti
E. Salatkos nuomone, kaimų bendruomenių mūsų rajone yra įvairių. Dalis visus tuos dvidešimt metų nuo įregistravimo išliko aktyvios. Kitos įkurtos šiek tiek vėliau, tačiau taip pat stipriai dirba kurdamos jaukias, patogias, gražias savo kaimų viešąsias erdves. Bet yra ir tokių, kuriose kasmet keičiasi pirmininkai, o veiksmo, pokyčių į gera mažai.
„Norint, kad bendruomenės gyvuotų, jų nariams pirmiausia, manau, reikia išsirinkti gerą pirmininką – veiklų, turintį idėjų, gebantį suburti ir sujungti žmones. Ir, aišku, išsirinkus reikia pirmininkui padėti, o ne kritikuoti ar reikalauti. Reikalingas ir entuziazmas, tikėjimas, kad, nepaisant to, jog dabar bendruomenei gal ir sunkiau sekasi, bet jei žmonės nenuleis rankų, veiks, turės gerų idėjų, ateity atsiras ir galimybių jas įgyvendinti“, – pokalbį apibendrino vicemeras.
Nuotr. iš Algirdo Vilko ir iš bendruomenių archyvų
