Esu senas mažeikiškis, gimęs ir augęs Mažeikiuose. Mano mama – taip pat mažeikiškė, todėl man labai svarbus šis miestas. Todėl man visiškai nesinori, kad būtų perrašinėjama jo istorija, ypač jei ji dar nėra rimtų istorikų patvirtinta. Turiu galvoje Mažeikių įkūrimo datą.
Man, kaip istorikui, nemalonu skaityti, kad Mažeikiams – tik 103 metai. Manau, kad žmonės didžiuojasi savo miestų praeitimi, jų istorija, kuria visokias būtas ir nebūtas legendas, pasakojimus apie miestus, kaimelius, gyvenvietes, kad tik labiau sudomintų kitus atvykti, apsilankyti. Vien ką Telšių pavyzdys rodo – sujungus politikų, istorikų ir meno žmonių pajėgas sukurtas nuostabus traukos taškas, garsus ne tik Lietuvoje.
O štai Mažeikiai kažin kodėl pajauninami, pateikiama, kad jie – tik kūdikis šioje ašarų pakalnėje.
Bet apie viską iš eilės.
Istoriniuose šaltiniuose Mažeikos vardas minimas jau 1290 m. Tais metais Livonijos ordinas užpuolė ir sudegino kunigaikščio Mažeikos dvarą (kurį laiką tai ir buvo laikoma Mažeikių miesto įkūrimo data).
Po to, kai Mažeikos dvaras buvo nusiaubtas, sudegintas, priešai nepaliko mūsų protėvių ramybėje. Visa pasienio zona buvo toliau siaubiama, todėl žmonės buvo priversti pasitraukti į Žemaitijos gilumą ir ši teritorija kuriam laikui virto dykra.
Dar vėliau Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje Mažeikiai buvo paminėti 1332 m. Internete skelbiamame miestų įsikūrimo žemėlapyje ties Mažeikiais parašyta – 1599 metai. Dar yra su carinio geležinkelio statyba susijusi data…
Pagal visą minimą seką, Mažeikių įkūrimo data turėtų būti 1290-ieji ar 1332-ieji, dar galėtume skaičiuoti nuo XVI a.
Bet, surinkus žinomus ir nežinomus istorikus, pasiklausius kelių pranešimų, padiskutavus kelias dienas, kažkokiu būdu nustatyta, kad miestas įkurtas 1920 metais. Nes tada Mažeikiai įgijo savivaldą.
Kad miestas gavo savivaldą – tai gerai ir net labai gerai. Bet, deja…
Kodėl taip svarbi ta savivalda? Viduramžiais žmonės daugiausia gyveno upių, ežerų pakrantėse. Palei upes ėjo ir prekybiniai keliai, nes upėmis buvo gabenamos prekės, buvo susisiekiama su kitomis gyvenvietėmis. Todėl gyvenvietės, kurios buvo kelių sandūroje, ėmė sparčiau augti. Ten vyko turgūs, ten kėlėsi amatininkai. Tad reikėjo įvesti tvarką, pagal kurią žmonės galėtų tvarkytis, plėsti ūkinę veiklą. Lietuvoje buvo perimta Vokietijos miestų tvarka ir įvesta Magdeburgo teisė. Tokioje teritorijoje, kuriai suteikta ši teisė, miestiečiai gavo savivaldą, o dvarininkai, valdantys aplinkines žemes, negalėjo kištis į jų gyvenimą.
Tai buvo labai svarbi sąlyga miestų atsiradimui ir vystymuisi. Vėliau Magdeburgo teisė nunyko ir naujausiais laikais atsirado savivalda. Kadangi Mažeikiai neturėjo ir negalėjo turėti Magdeburgo teisių, logiška ir suprantama, kad savivaldos teises miestas įgijo tik 1920-aisiais.
Štai nuo šios savivaldos ir imama skaičiuoti, patvirtinama miesto steigimo data.
Pažiūrėkime ir palyginkime, kaip tvarkosi kiti miestai, kaip jie skaičiuoja savo gimimo metus.
Vilnius. Rašytiniuose šaltiniuose jis minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. laiške Vokietijos miestams. 1387 m. kovo 22 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Merkinėje suteikė Vilniui Magdeburgo teises, kurios vėliau tapo pavyzdžiu daugeliui kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.
Taigi Vilnius gana anksti pradėjo švęsti savo 700 metų jubiliejų. Vadovaujantis mažeikiškių principu, jį švęsti mūsų sostinė turėtų tik po 64 metų.
Utena. Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas pirmą kartą paminėtas 1261 m. Įkūrimo data laikoma vardo paminėjimo data. Miestas Magdeburgo teisių neturėjo, bet gimtadienį nutarė švęsti pagal paminėjimo datą, kitu atveju būtų tekę laukti dar 659 metus ir Utena būtų Mažeikių bendraamžė…
Plungė. 1792 m. sausio 13 d. Plungė gavo Magdeburgo teises. Ši data ir laikoma miesto įkūrimo data.
Šiuo savo straipsniu aš norėčiau sukelti didesnę diskusiją. Ar tikrai Mažeikių krašte niekas negyveno ir čia tyvuliavo pelkės, tebuvo vadinamoji tarpgentinė dykra? Negi šioje teritorijoje niekas nevyko, tik skraidė pelkių paukščiai, kurkė varlės, lakstė zuikiai?
Man, kaip mažeikiškiui, tai atrodo labai aktualus klausimas. Žadame pastatyti rimtą užrašą prie įvažiavimo „Mažeikē – truopnos Žemaitėjės miests“, o išeitų, kad ilgą laiką Mažeikių Žemaitijoje net nebuvo.
Nebūkime abejingi. Parodykime, kad esame miestiečiai, kad mums ne tas pats, kiek metų mūsų Mažeikiams.
Jonas GLODENIS
Pagal straipsnio autorių išeina taip, kad Mažeikos dvaras buvo sunaikintas 2 kart. Pirmą kartą 1290 m., nors jokia kronika tokio dvaro nemini (minimas tik Mažeikos kariuomenės būrys, atsibeldęs į Žiemgalą) ir antrą kart 1332 m. kai pasak Livonijos ordino magistro Everhardo vadovaujama kariuomenė įvykdė karo žygį į netikėlių žemaičių kraštą ir pasiekė Mazeikią ir Windeikia dvarus. MANAU, KAD AUTORIUS SAVE VADINDAMAS ISTORIKU, TURĖTŲ PATS LABIAU ATIDŽIAU PASIDOMĖTI DATOMIS IR VYKUSIAIS ĮVYKIAIS, O NEKLAIDINTI SKAITYTOJUS. Juokingai gaunasi – ale žmonės klaidinami,kad 103 Mažeikiams, o pats klaidina įvykiais, kurių nebuvo. Ir po viso istoriko…
Kažkas dedasi istorikų,bet istorijos nežino visiškai!
Prīš kuokius 30 mētu bova miesta švėntė – Mažeikēms 120 mētu. Mustās nu gelžkelė pastatīma skaičiava. Ak ta raduos „istuorėku“ (kāp švėntuojė rāšta aiškintuoju), ka šē dėinā mētu mažiau. Per akis vėsokėj istuorėkā šēs čiesas matuonėj žmuonis. Ė dāžnos „muokslinčios“ jem ė pavierėj…
Mazeikiu muziejus su vadovu Balzeriu matyt nusprende savivaldai svente padaryt ir pajaunino Mazeikius
Mazeikiu muziejus su vadovu Balzeriu matyt nusprende savivaldai svente padaryt ir pajaunino Mazeikius
Muravjovas korė žmones. Jis buvo baisus žmogus. O dabar girdėjau ,kad jis minimas ,kaip mūsų šalies patriotas, Kodėl jį garbina?
O kas jį garbina?
Kad yra minimi skaičiai Mažeikių vardui nustatyti 1920 , gal yra sumaišyti skaičiai 1290 . Jei yra duomenų apie šio Mažeikių miesto ar ,kaip žinoma ,kad vardą gavo nuo dvarininko Mažeikos, tai ir yra tikrieji atsiradimo metai. Juk tas MAŽEIKA negyveno kelis gyvenimus. Visi senieji XX a gyventojai kalbėjo ,kad vardą miestas gavo nuo šio gyvenusio žmogaus pavardės. Vėliau šis miestas dar buvo vadinamas Muravjovu . Sakydavo ,kad miestas žmonių kūriko vardą buvo įgijęs.
Aš tiksliai neprisimenu tos datos ,bet tarybiniais laikais ,atrodo ,kad galėjo būti apie Xx a. aštuntą dešimtmetį. Tada Mažeikiai šventė 400 m jubiliejinį gimtadienį. 103 metai negali būti jokiu būdu. Juk Pramonės gatvės gale yra buvusi senoji geležinkelio stotis prie geležinkelio į Rygą. Ten stovi senas raudonų plytų 3a namas. Mano mama AtA gimusi 1915 m sakydavo ,kad pas gydytojus ją ir kt vaikus veždavo į Mažeikius. Arba pėsčiomis palei geležinkelį į Klaipėdą eidavo į Mažeikius.
Negalima leisti , kad kažkas perrašytų tas datas.
Miestiečiai, nelikite abejingi.
Kovo 11. Mūsų „nepriklausomybės“ diena.Tai kodėl mūsų Policią verčia šalia Trispalvės vežioti tą geltonai mėlyną skudurą? Gal po metų reiks vežioti pyderų vėliavą? Štai ir visa nepriklausomybė.
Tokiems kaip jus labai norėtųsi tos raudonos su kūju ir pjautuvu vėliavos. Laukiat, nesulaukiat kol ant rusiškų tankų galėsit gvaizdikus dėti.
Tai siūlote amerikonui čiulpti,o vaikus atiduoti europedofilams?
Gal pats (pati) su iškrypėliškais polinkiais, kad ta tema nuolat ant liežuvio? Viešumoje aršiausi kovotojai prieš pedofiliją paprastai būna patys pedofilai.
Puikus straipsnis apmąstymas…
Dabartiniu, didžiojo melo ir istorijos perrašinėjimo laikotarpiu, gimtojo miesto žmonėms labai svarbu žinoti tikrąją miesto „gimimo“ datą.
Gal pagaliau „didieji“ Lietuvos istorikai tars lemiamą žodį /žinoma, tik ne koks Bumblauskas/?!?…
Šaunus pamąstymas.
Ačiū Jums. Bent vienas protingas žmogus atsirado ,kuris paneigė ,kad Mažeikiams 103 .Tikrai šis miestas žymiai senesnis. Prisimenu ,kada miesto parke vyko didžiulė šventė skirta šimtmečiui . O ir mieste jau seniai yra Šimtmečio gatvė . Pritariu Jūsų mintims.