Penkiasdešimt metų praėjo nuo tada, kai Mažeikių kompresorių gamykla nusprendė remti miesto futbolo komandą. Anksčiau „Elektra“ vadintai mažeikiškių futbolininkų ekipai buvo išrinktas „Atmosferos“ pavadinimas.
Ši komanda paliko ryškų pėdsaką rajono sporto istorijoje – ji du kartus tapo Lietuvos čempione bei prizininke, padėjo pamatus dabartiniam miesto futbolo klubui.
Pagerbė veteranus
Mažeikių „Atmosferos“ futbolo komanda šalies čempione tapo 1976 ir 1979 metais, du kartus – 1974 ir 1977 metais – ji tapo čempionato bronzos medalininke,1979 metais mažeikiškiai futbolininkai nužygiavo iki šalies futbolo taurės finalo, kur nusileido Kauno „Kelininkui“.
Ketvirtadienį į šventę su šeimomis susirinkusius rajono futbolo veteranus iš buvusių „Elektros“ ir „Atmosferos“ komandų pasveikino Savivaldybės vicemerė Živilė Undraitienė.
„Džiugu, kad susirinkote šia proga, juk futbolas – ne tik sporto šaka, tai – ir komandinė dvasia, draugystė, bendri tikslai. Jūs esate dabartinio futbolo klubo „Atmosfera“ pamatas ir įkvėpimas jaunimui bei mūsų rajono sporto pasididžiavimas“, – kalbėjo vicemerė.
Dabartinis FK „Atmosfera“ treneris Antanas Bulošas, sveikindamas veteranus, pažymėjo: „Nebodami tešlynų, jūs garsinote Mažeikių vardą. Nebūtų jūsų laimėjimų, gal ir aš nebūčiau žaidęs futbolo. Gal net nežinodami jūs savo pavyzdžiu atvedėte į futbolą daugelį mažeikiškių.“
Pavadinimą parsivežė iš Panevėžio
1972 m. iš sovietinės armijos grįžo būrys jaunų mažeikiškių futbolininkų, o jau kitais metais ekipą pradėjo šefuoti Kompresorių gamykla.
Aleksas Kaupys prisiminė: komandos žaidėjai buvo įdarbinti šaltkalviais dviejuose gamyklos cechuose – remontiniame ir įrankiniame. Sportininkams buvo mokamos aukščiausios kategorijos šaltkalvio algos – 180 rublių „popieriuje“, rungtynių išvykoms kiekvienas gaudavo po pustrečio rublio dienpinigių dienai, žaisdami namuose komandos nariai atlygio negaudavo.
„Įdomu ir tai, kaip atsirado komandos pavadinimas: mes, keli futbolininkai, buvome išsiųsti į kursus Panevėžyje, kur žaidėme už antrąją šio miesto ekipą. Ji vadinosi „Atmosfera“. Grįžę po kursų ir susibūrę į komandą pasiūlėme jai šį pavadinimą. Niekas neprieštaravo. Sąlygos iš pradžių buvo sunkios, tačiau mes žaidėme už savo miestą. Juk pirmojoje komandoje buvome tik mažeikiškiai, vėliau prie mūsų pradėjo jungtis žaidėjai iš kitų miestų“, – pasakojo pirmojoje „Atmosferos“ komandoje rungtyniavęs Zenonas Kisminas.
Prieš penkiasdešimt metų pirmajai „Atmosferos“ ekipai atstovavo dabar jau amžinybėn išėję Eimutis Zizas, Romualdas Vaičius, Zigmas Dvarionas, Alfredas Lupeika, Petras Janulis, Povilas Končius, jubiliejiniame susitikime dalyvavę Romualdas Šaulys ir A. Kaupys. Vidmantas Aglinskas ir vartininkas Slava Akimovas į šią šventę negalėjo atvykti.
Į titulus vedė ir trenerio darbas
Ekipą treniravo Antanas Mickevičius. Rungtyniauti 1973 m. „Atmosfera“ pradėjo tarp 16 komandų – A klasėje, „Nemuno“ pogrupyje, kur iškovojo penktą vietą.
Po metų į komandą atėjo treneris Juozas Vaitkevičius ir prasidėjo mažeikiškių kelias garbingų titulų link – jau kitą sezoną „Atmosfera“ iškovojo teisę kovoti aukščiausioje lygoje.
„Dabar žiūriu: per rungtynes treneriai šaukia ant žaidėjų, skeryčiojasi, o mūsų treneris turėjo savo vietą prie aikštės, jis stebėdavo rungtynes, o per pertrauką ramiai, kultūringai paaiškindavo, ką darei blogai, ką būtų galima pataisyti. Pusvalandį prieš kiekvienas rungtynes vykdavo komandos susirinkimas, treneris ant lentos nubraižydavo varžovų žaidimą, apibūdindavo stipriąsias varžovų puses, paaiškindavo, kaip turime žaisti. Jis nevengė ir individualiai su žaidėjais pakalbėti, paaiškinti užduočių“, – pasakojo A. Kaupys.
Komanda subyrėjo 1989-aisiais, kai Kompresorių gamykloje pasikeitė vadovybė, neliko futbolo entuziastų. Futbolininkai nebegavo pinigų, neliko noro žaisti. Kaip prisimena veteranai, įvyko susirinkimas ir ekipa subyrėjo.
Pergales lėmė daug faktorių
Prisimindami kovas, veteranai kalbėjo apie tai, kas jiems įsirėžė į atmintį: jaukų, centrinę tribūną turintį ir suoleliais apsuptą miesto stadioną (dabar tai stadionas prie Senamiesčio progimnazijos) ir žiūrovų minias.
„Stadionas buvo mažesnių matmenų, pagrindas prastas, veja nelygi. Iš didesnių miestų atvykę mūsų varžovai jį vadino „kubilu“. Tačiau tame kubile niekas mūsų neįveikdavo. Kiekvienos rungtynės vykdavo gausybės sirgalių apsuptyje. Žinoma, ne vien tai buvo mūsų pergalių pagrindas. Turėjome puikų trenerį, daug dirbome, net per speigus vykdavo treniruotės, nors po jų nusiprausti nebuvo kur“, – pasakojo kiek vėliau su broliu Algiu iš Kretingos atvykęs ir ilgus metus Mažeikiuose rungtyniavęs Alfonsas Barasa.
Buvęs rezultatyviausias komandos žaidėjas Romualdas Šaulys kaip komandos sėkmės faktorių įvardijo ir tai, kad joje didžiąją dalį žaidėjų sudarė Mažeikiuose gimę sportininkai. Jie negalėjo prastai pasirodyti prieš savo giminaičius, todėl „arė“ dėl kiekvieno kamuolio.
„Tuo metu Mažeikiuose nebuvo kitų vaikams prieinamų pramogų. Tik futbolas, kurį žaisdavo broliai Skeiviai. Mes, vaikai ir paaugliai, lipdavome per tvorą į stadioną stebėti rungtynių, o paskui stengdavomės žaisti futbolą nuo ryto iki vakaro. Kita vertus, mūsų žaidimo laikais nuotaiką pakeldavo ir iš karto užvesdavo perpildytas stadionas, sirgalių palaikymas. Deja, dabar Mažeikiuose rungtynes stebi kiek per šimtą žiūrovų“, – kalbėjo R. Šaulys.
Futbolas – visam gyvenimui
Veteranai pažymėjo, kad futbolas įaugo į jų gyvenimą. Nors dabar šis žaidimas ir greitesnis, ir techniškesnis, pasižymintis daugybe įvairiausių derinių, tačiau futbolas visada stebina nenuspėjamumu, intriga, azartu.
„Futbolas man yra visas gyvenimas – buvau labai išdykęs, nežinau, kur būčiau buvęs, jeigu ne ši komanda ir ši sporto šaka. Futbolas užgrūdina charakterį ir paprasčiausiai pastato žmogų į reikiamą, teisingą vietą“, – sakė R. Šaulys.
A. Barasa kalbėjo, kad futbolas jam išugdė užsispyrimą, atsakingumą, o nepritekliai ir sunkumai treniruočių bei žaidimo metu užgrūdino, išmokė siekti ir kitų gyvenimo tikslų.
Z. Kisminas sakė, kad futbolas jam, jaunam žmogui, suteikė beveik viską, ko reikėjo, – sveikatos, fizinio pasirengimo ir pasitikėjimo savo jėgomis.
„Buvome futbolo fanatikai, kurie padėjo pagrindą šiam sportui, kuris Mažeikiuose gyvuoja ir dabar. Džiugu, kad mes buvome, esame ir būsime, kad susirenkame ir mūsų neužmiršta.
Įteikdamas savo sukurtą prizą dabartinei FK „Atmosfera“ noriu, kad jis jaunimui primintų apie mus, skatintų siekti tik aukščiausių tikslų“, – pažymėjo vienas iš pokario futbolo pradininkų Mažeikiuose, tautodailininkas iš Šiaulių Romas Skeivys.
Veteranai buvo pagerbti Mažeikių rajono savivaldybės merės Rūtos Matulaitienės padėkos raštais ir atminimo dovanomis. Veteranams dovanas įteikė ir FK „Atmosfera“.
Nuotr. autoriaus ir iš komandos archyvo
