Vyriausybės sprendimu, šiemet didėja minimalioji mėnesinė alga, Seimui pritarus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, auga neapmokestinamasis pajamų dydis. Keičiasi biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, kyla pedagogų atlyginimai.
„Santarvė“ siūlo svarbiausių šių metų pokyčių, kurie vienaip ar kitaip susiję su mūsų gaunamomis pajamomis ir galimomis išlaidomis, apžvalgą.
Atsiprašome už šiame straipsnyje pateikiamų skaičių gausą, tačiau ne tik finansininkai skelbia, kad pinigai mėgsta būti skaičiuojami.
MMA didesnė, atskaitymų mažiau
Vyriausybės sprendimu, nuo šių metų sausio MMA didėja 10 proc., arba 84 eurais, – iki 924 eurų neatskaičius mokesčių. Praėjusiais metais MMA iki mokesčių buvo 840 eurų, atskaičius mokesčius ji siekė 633 eurus.
Minimalus valandinis atlygis šiemet didėja apie 10 proc. – iki 5,65 euro vietoje buvusio 5,14 euro neatskaičius mokesčių.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) šiemet padidėjo 122 eurais – nuo 625 iki 747 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Verta žinoti, kad valstybės nustatytas VDU dydis (socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti) 2023 m. buvo 1684,90 euro, šiais metais – 1 902,70 euro.
Naujasis NPD drauge su MMA didinimu tokią algą uždirbančiam asmeniui pajamas „į rankas“ padidins 75,2 euro, iš jų dėl NPD pokyčių – 24,4 euro. 1000 eurų uždirbančio asmens pajamos „į rankas“ dėl NPD didinimo augs 30,24 euro, 1200 eurų – 27,04 euro, 1500 eurų – 22,24 euro, 1800 eurų – 17,44 euro, 1900 eurų – 15,84 euro.
Neįgaliesiems ir riboto darbingumo žmonėms, priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio, NPD didės iki 1057–1127 eurų.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. „Sodros“ duomenimis, MMA padidinimas palies apie 88 tūkst. dirbančiųjų. Iš jų biudžetinėse įstaigose dirba apie 10 tūkst. žmonių.
Pokyčiai biudžetininkų piniginėse
Seimas patvirtino naują biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, padidino mokytojų ir dėstytojų atlyginimus.
Naujovė – atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį. Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į įstatymu nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.
Numatyta, kad šiais metais, lyginant su 2023-iaisiais, mokytojams atlyginimas „į rankas“ didės vidutiniškai 276 eurais (130 eurų – nuo sausio 1 d., likusi dalis – nuo rugsėjo mėnesio).
Dėstytojams ir mokslininkams, lyginant su 2023 m., alga „į rankas“ vidutiniškai augs 440 eurų, iš jų 140 eurų – nuo sausio 1 d., likusi dalis – nuo rugsėjo.
Kultūros ir meno darbuotojams bei statutiniams pareigūnams atlyginimai vidutiniškai augs 108 eurais, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams – 122 eurais, gydytojams – 259 eurais, rezidentams – 189 eurais.
Vidutinės pensijos didėja 66–70 eurų
Šiais metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 70 eurų ir sieks 644 eurus.
Primename, kad pernai vidutinė senatvės pensija padidėjo 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 61 euru.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad šiemet vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“.
Taip pamažu artėjama tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos, gaunamos „į rankas“, link, – informavo SADM.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis šiais metais pasieks 38,23 euro, valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc.
Pensijų kaupimo naujovės
Šiais metais didės valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems II pakopos pensijų fonde. Į šį pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo (prieš mokesčius) ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto.
Nuo metų pradžios, skaičiuojant valstybės skatinamąsias įmokas visiems kaupiantiesiems, bus atsižvelgiama į 2022 m. vidutinį atlyginimą ir valstybės įmoka nuo 23,9 euro per mėnesį padidės iki 27,04 euro (per metus – apie 324 eurus).
Dar vienas pokytis – šių metų pradžioje į pensijų kaupimą įtraukiami tie žmonės, kurie sausio 2 d. buvo jaunesni nei 40 metų, dirbo samdomą darbą ar vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje. Pakartotinai bus įtraukiami ir tie žmonės, kurie 2021 m. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.
Socialinių išmokų baziniai dydžiai
Šiemet padidėjo baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu – ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, su specialiaisiais poreikiais.
Bazinė socialinė išmoka šiemet bus 55 eurai vietoj 49 eurų. Tai leis padidinti nuo jo priklausančias išmokas, pvz., vaiko pinigus, vienkartinę išmoką gimus vaikui, vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoką ir jos tikslinį priedą, vienkartinę išmoką įsikurti, išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir kt.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui šiemet padidės iki 605 eurų, vaiko pinigai – iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 152,9 euro, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 3675 eurų iki 4125 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išaugs nuo 98 eurų iki 110 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 392 eurų iki 440 eurų.
Šalpos pensijų bazė šiemet sieks 197 eurus vietoj 184 eurų, buvusių pernai. Skaičiuojama, kad šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. amžiaus).
Tikslinių kompensacijų bazė šiemet – 165 eurai vietoj pernykščių 147. Dėl to didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Valstybės remiamų pajamų (VRP)dydis šiemet bus 176 eurai vietoj 157 eurų (pernai). VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, o taip pat kitą socialinę paramą.
Aktualu dirbantiesiems savarankiškai
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio tarifas šiais metais siekia 6,98 proc. ir yra skaičiuojamas nuo minimalaus darbo užmokesčio – tai suma, kuri užtikrina, kad žmogus yra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu.
Šalies gyventojai, dirbantys savarankiškai ir patys mokantys už sveikatos draudimą, kiekvieną mėnesį „Sodrai“ turės pervesti 64,5 euro.
Primename, kad PSD įmokos priklauso nuo to, kiek žmogus uždirba. Jei savarankiškai dirbantis asmuo gauna didesnes pajamas nei MMA, skirtumą nuo kas mėnesį sumokamų 64,5 euro jis turės sumokėti deklaruodamas pajamas už 2024 metus.
Su MMA pokyčiais susiję ir verslo liudijimus turinčių asmenų socialinio draudimo įmokų pasikeitimai.
Gyventojai, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą, moka 8,72 proc. nuo MMA pensijų socialinio draudimo įmokas. Visą mėnesį galiojančio verslo liudijimo valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmoka šiemet sieks 80,57 euro, jei žmogus nekaupia pensijai papildomai, o jei kaupia – 108,29 euro.
Taupysime vartodami?
Mažeikiškiams už centralizuotai tiekiamas suskystintas naftos dujas (SND) pagal naujus įkainius skaičiuojama jau nuo praėjusių metų gruodžio.
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai patvirtinus šios „Sauridos“ paslaugos tarifus, iki 6 eurų padidėjo pastovioji tiekiamų SND kainos dalis (pernai ji buvo 5,65 euro), ši dalis kiekvieną mėnesį mokama nepriklausomai nuo suvartoto dujų kiekio. Kubinis metras SND atpigo iki 3,17 euro (pernai buvo 3,59 euro).
Asmenims, neturintiems dujų skaitiklių, tačiau dujas naudojantiems tik maistui ruošti, numatyta norma vienam žmogui – 3,7 m3 (11,73 euro) per mėnesį, o dujas naudojantiems maistui ruošti ir vandeniui šildyti – 6,3 m3 (19,97 euro).
Komisijos patvirtintos centralizuotai tiekiamų SND kainos galioja 1 metus – iki šių metų gruodžio.
Elektra pinga, kurui – akcizas
Mažėja visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams. „Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas nuo sausio siekia 21,9 cento už kilovatvalandę – 0,8 cento mažiau nei iki šiol. Dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai (1,1 cento mažiau), naktinės – 15,2 cento (0,6 cento mažiau).
Naftos dujoms taikomas 304,1 euro už toną akcizo tarifas, todėl dujų balionų savininkams už kurą teks mokėti daugiau.
Šildymui skirtos durpės apmokestinamos 10 eurų už toną akcizu, kuris iki šiol nebuvo nustatomas.
38 eurais iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų didėja akcizas gazoliams, o 38,86 euro iki 60 eurų – šildymui skirtas buitinis krosnių kuras.
Nuo akcizų atleidžiamos gamtinės dujos, naudojamos kaip variklių degalai, išskyrus naudojamas stacionariose įrangose.
Brangs alkoholis, rūkalai, maitinimo paslaugos
Dėl didėjančio akcizo šiais metais brangsta alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai.
Pusė litro vyno ir kitų fermentuotų gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo brangsta 10 centų, stipresnių – 12 centų, degtinės – 36 centais, 0,33 litro alaus – trimis centais, 20-ties cigarečių pakelis – 20 centų, kaitinamojo tabako produktų – 47 centais, 20 g cigarų ir cigarilių – 39 centais, rūkomojo tabako – 20 centų, 2 ml elektroninių cigarečių skysčio – 15 centų.
Panaikinus PVM lengvatą viešojo maitinimo paslaugoms, nuo metų pradžios gali brangti restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų teikiamos paslaugos bei išsinešti tiekiamas maistas.
Praėjusiais metais prognozuota, kad šiam sektoriui pritaikius standartinį PVM (nuo 2021 m. vidurio galiojo 9 proc. PVM lengvata) ir padidėjus MMA, kainos maitinimo įstaigose turėtų didėti maždaug penktadaliu.
Ragina susimąstyti
Ne pirmus metus maisto prekių kainas analizuojantis PRICER.LT ir Petras Čepkauskas pateikė stebimo produktų krepšelio kainų pokyčius, lyginant 2022 m. ir 2023 m. gruodžio mėn.
Iš 52 stebėtų maisto prekių per metus gerokai pabrango 15. Labiausiai brangusios prekės: juodoji „Lipton“ arbata (37,5 proc.), malta kava „Jacobs“ (24,3 proc.), pigiausias juodasis šokoladas (16,8 proc.), pomidorų sultys (11 proc.), pigiausi avižiniai dribsniai (7 proc.), virta dešra (6,4 proc.).
Per metus atpigo 36 PRICER.LT stebimos maisto prekės, reikšmingai – daugiau nei 10 proc. – pigo 19 prekių: saulėgrąžų aliejus (48,4 proc.), pigiausias jogurtas (42 proc.), pigiausia malta kava (40 proc.), jūros lydekos filė (32,4 proc.), pigiausia juoda duona be priedų (29,3 proc.), „Dvaro“ sviestas (24,8 proc.), bananai (24,1 proc.), pigiausias pienas (24 proc.), bulvės (22,5 proc.).
Kainų mažėjimu apsidžiaugusius, bet neatidžius pirkėjus analitikas vis tik ragina susimąstyti.
„Iš esmės tą matysime ir matome nuo pat 2024-ųjų pradžios – vietoje geresnės kainos prekybininkai bandys Jums siūlyti akcijas-atrakcijas-loterijas. O gamybininkai kurs „naująją realybę“ su mažesniais įpakavimais ir „praskiestais“ produktais. Ir jeigu Jūs balsuosite už tokius veiksmus savo pinigais – tai kainos toliau kils, o Jūs vartosite neaiškios kokybės ir kilmės maisto produktus“, – apibendrino PRICER.LT įkūrėjas.
Kainos – diskusijų objektas
Apie tai, kokios bus prekių ir paslaugų kainos, praėjusiais metais daug kalbėta. Siūlyta mažinti PVM maisto produktams, taikyti kitas priemones. Pagrindinis kontrargumentas – siūlomos priemonės negarantuoja, kad gamintojai ir pardavėjai, pasinaudoję lengvatomis, sumažins prekių kainas.
Valdžios sprendimą – skirti žmonėms daugiau pinigų – taip pat yra, kas kritikuoja. Pagrindinis argumentas: didėja gyventojų perkamoji galia – kyla prekių ir paslaugų kainos.
O mes galime prognozuoti tik tiek: laikas parodys, ar žmonės Lietuvoje šiemet gyvena geriau, nei gyveno pernai.
