Nuotr. iš redakcijos archyvo – mažeikiškių poilsiavietė „Papartis“ 2017 m.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos poilsiavietei Šventojoje šiemet sukanka 55-eri.
Jau dešimtmetį mažeikiškiai, kreipdamiesi į Registrų centrą, Palangos miesto savivaldybės administraciją ir ginčus spręsdami įvairių instancijų teismuose, bando įrodyti, kad 11 medinių namelių ir virtuvės-prausyklos pastatas turi būti pripažinti teisėta jos nuosavybe, o ne savavališka statyba.
Nors Palangos miesto savivaldybė kartu su Nacionaline žemės tarnyba stengiasi mažeikiškių poilsio stovyklą „Papartis“ kuo greičiau likviduoti, Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir jos teisininkai vis dar tikisi sėkmingos šio ginčo baigties.
Poilsiavietei – jubiliejus
Daugiau nei prieš penkiasdešimt metų Kretingos rajono valdžios sprendimu (tuomet vietos atstovaujamoji valdžia vadinosi Darbo žmonių deputatų taryba (DŽDT), o vykdomosios valdžios institucija buvo vadinama šios tarybos vykdomuoju komitetu) Mažeikių rajono DŽDT vykdomajam komitetui buvo paskirtas žemės sklypas poilsio stovyklai statyti Šventosios gyvenvietėje.
Taip prie vadinamojo Šventosios gyvenvietės kabančio tilto ir atsirado Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dabar priklausantys ir jos darbuotojų bei šeimų narių poilsiui skirti nameliai. Deja, šie daugiau nei pusšimtį metų (nuo 1968-ųjų) naudoti statiniai, kuriuos prisimena ne viena mažeikiškių karta, iki šiol yra laikomi neteisėta statyba.
Mažeikių rajono savivaldybė jau beveik dešimtmetį įvairių instancijų teismuose bando įrodyti, kad 11 namelių ir virtuvės-prausyklos pastatas nėra savavališka statyba, kad buvo gautas sklypas ir statybos leidimai.
Deja, Savivaldybės administracijai archyvuose pavyko rasti tik dalį dokumentų. Tarp teismams pateikiamų įrodymų: 1968 m. kovo 27 d. Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas, kuriuo Mažeikių rajono vykdomajam komitetui buvo paskirtas žemės sklypas poilsio stovyklai statyti Šventosios gyvenvietėje; 1968 m. gruodžio 31 d. Mažeikių rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkis, kuriuo paskirta komisija poilsio stovyklos nameliams Palangoje ir Šventosios gyvenvietėje priimti; 1970 m. rugsėjo 2 d. aktas, kuriuo nustatyti poilsio namelių statybos ir teritorijos sutvarkymo trūkumai; 1968 m. gruodžio 31 d. aktas dėl namelių priėmimo žinion; o taip pat – dalis išrašo iš Palangos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto posėdžio protokolo Nr. 2, kuriuo nurodyta „leisti statyti pastatus, projektą suderinus statybos ir architektūros skyriuje“.
Teismų istorija
Teismai dėl poilsiavietės Šventojoje įteisinimo prasidėjo tik praėjusiame dešimtmetyje – ir būtent mažeikiškių iniciatyva.
2015 m. Mažeikių rajono savivaldybė kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, prašydama, kad Palangos miesto savivaldybė mažeikiškių turimiems ir naudojamiems poilsio nameliams suteiktų adresus, o po to juos būtų galima įregistruoti Registrų centre.
Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. šį pareiškimą atmetė. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad pateikti dokumentai nepatvirtino, jog nekilnojamojo turto objektams Palangoje, Kopų g. 37 buvo gauti statybos leidimai ir kad šie statiniai kompetentingos institucijos pripažinti tinkamais naudoti.
Mažeikių rajono savivaldybės argumentai (kad nėra ir nebuvo užfiksuota ginčo objektu savavališka statyba, todėl statybos leidimas ir statinių atidavimo naudoti aktai turėjo būti; kad ginčo statiniai atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus) pirmosios instancijos teismo neįtikino.
Mažeikiškiai su apeliaciniu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Jis 2016 m. liepos 8 d. nutartimi mūsų savivaldybės apeliacinį skundą atmetė.
Apygardos teismo nutarties nepakeitė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) – 2017 m. kovo 10 d. jis konstatavo, kad nėra pagrindo registruoti Mažeikių rajono savivaldybės nuosavybės teisių į teisinės registracijos neturinčius statinius.
Tvirtino nepasiduosią
Po šios LAT nutarties šalies žiniasklaidoje kilus ažiotažui, Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus (taip tuomet vadinosi skyrius – aut. past.) vedėjas Michailas Norbutas „Santarvei“ komentavo: „Šiek tiek išpūstas visas tas reikalas. Teismas mūsų neįpareigojo nugriauti tų namelių, apie tai nekalbama. Teismas konstatavo: kol neišnaudojome visų galimybių ne teismo tvarka gauti dokumentus, tol jis nieko nedarys. Mums buvo pasakyta, kad galime statinius registruoti kita tvarka, tai ir bandysime daryti.“
Teisininkas neabejojo, kad namelius Šventojoje Savivaldybei pavyks išsaugoti.
„Kad galėtų nugriauti mūsų poilsio namelius, juos reikia pripažinti savavališka statyba. Bet taip konstatuoti irgi niekas negali, nes kai kurie dokumentai vis tik yra. Be to, yra pasikeitę kai kurių teisės aktų reikalavimai. Tais laikais, kai nameliai buvo statomi, turėjo būti leidimai, statiniai turėjo būti priduodami. Pagal dabartinę situaciją šitie nameliai yra nesudėtingi statiniai. O tokiems leidimas statybai nereikalingas. Juos galima kitaip įteisinti. Tai ir bandysime padaryti“, – kalbėjo M. Norbutas.
Tuometinis Savivaldybės meras Antanas Tenys taip pat buvo įsitikinęs, kad 11 poilsio namelių negalėtų būti nugriauti kaip neva nelegalūs: „Jie buvo kaip egzistuojantys – dokumentams, sąskaitoms siųsti buvo naudojamas tam tikras adresas, mokėjome mokesčius. Visas procesas prieš šiuos statinius atrodo keistai – tarsi jie būtų buvę ore ir kažkur išnykę“ (citatos iš „Santarvės“ Nr. 25, 2017-03-22).
Bandymų būta ir daugiau
Teisiniai ginčai dėl adreso suteikimo poilsiavietės statiniams ir jų įregistravimo vyko toliau.
Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2017 m. spalio 6 d. pateikė prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijai „Dėl adreso suteikimo“. Į jį Palangos valdžia atsakė 2018 m. kovo 5 d. sprendimu „Dėl adreso nesuteikimo“.
Atsisakymas statinių kompleksui suteikti adresą buvo motyvuotas tuo, kad prie prašymo nėra pridėtas statybą leidžiantis ar kitas statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas.
Tada Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, teigdama, kad reikalavimas kartu su prašymu dėl adreso suteikimo pateikti minėtus dokumentus yra nepagrįstas, todėl sprendimas nesuteikti adreso yra neteisėtas ir ribojantis pareiškėjos galimybę įteisinti jos valdomus statinius.
2018 m. liepos 5 d. šis teismas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą atmetė. Tuomet Savivaldybė su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). 2020 m. gegužės 20 d. jis ankstesnius sprendimus panaikino, byla buvo perduota nagrinėti iš naujo.
Uždaras ratas
Taigi mažeikiškiai ne kartą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, Registrų centrą, tačiau bandymai įteisinti namelius Šventojoje, prieš tai jiems suteikus adresą, tapo panašūs į uždarą ratą.
„Uždarė ratą: norint įregistruoti, turi būti adresas, norint suteikt adresą, jis turi būt įregistruotas. <…> Statybos inspekcijai dokumentų, kurių mes turim, visiškai užtenka pripažinti, kad statyba buvo teisėta“, – šį balandį (2023-04-18) LRT naujienų tarnybai kalbėjo M. Norbutas.
Beje, mūsų Savivaldybės administracija ir Šventosios nameliai buvo prisiminti, kai Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT) šį pavasarį pranešė tikrinanti, kaip naudojama valstybinė žemė ir ar vykdomas teismo sprendimas. Buvo teigiama, kad NŽT 2021 m. teismo sprendimu Mažeikių rajono savivaldybės prašė pašalinti 11 namelių ir sutvarkyti valstybinę žemę, tam buvo duotas pusmetis.
Tai viešai patvirtino NŽT Palangos skyriaus teisininkė Virginija Vermontaitė: „NŽT veikia, ji išsiuntė įspėjimą vykdyti teismo sprendimus, pašalinti namelius, sutvarkyti žemę“ (lrt.lt, 2023-03-30).
pateikiamos šių apleistų medinukų, kurie nepriklauso „Paparčiui“, nuotraukos.
„Santarvė“ kreipėsi į mūsų rajono Savivaldybės administraciją, prašydama leisti susipažinti su 2021 m. teismo sprendimu, apie kurį kalba NŽT atstovai.
Teisės ir personalo skyriaus vedėjas M. Norbutas atsakė, kad to padaryti negali. Ir paaiškino: „Niekada nebuvo teismo sprendimo pašalinti namelius ir sutvarkyti valstybinę žemę.“
Ne reikalavimas, o siūlymas?
Paaiškėjo, kad NŽT 2021 m. lapkričio 15 d. raštu „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Mažeikių rajono savivaldybės administraciją informavo, jog ši privalo vykdyti LVAT 2021-01-13 sprendimą ir per 6 mėnesius nuo šio įspėjimo gavimo dienos geranoriškai pašalinti iš valstybinės žemės Kopų g. 35, Palangoje jai priklausančius statinius.
Savivaldybės administracija kreipėsi į teismą prašydama panaikinti NŽT 2021-11-15 sprendimą „Dėl teismo sprendimo vykdymo“.
Teismas nustatė: sprendžiant iš rašto turinio, laikytina, kad jis yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, nėra, todėl raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia, nes yra tik informacija (siūlymas).
NŽT pozicija
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas M. Norbutas, paklaustas, kas daroma, kad mažeikiškiams priklausančių namelių Šventojoje teisinės registracijos problema pagaliau būtų išspręsta, atsakė: „Laukiama tolesnių kitų institucijų veiksmų.“
„Santarvė“ susisiekė ir su mūsų savivaldybės „oponentais“ – Palangos miesto savivaldybe bei NŽT.
Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas informavo, kad 2021 m. liepos 30 d. buvo atliktas valstybinės žemės, esančios tarp Šventosios upės ir statinių adresu Kopų g. 35, Palangoje, sklypų naudojimo patikrinimas. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad valstybinė žemė neteisėtai užimta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos valdomais statiniais (poilsio nameliais) ir nėra atlaisvinta. Savivaldybės administracija raštu buvo informuota apie prievolę per šešis mėnesius pašalinti iš valstybinės žemės faktiškai valdomus statinius.
NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas „Santarvę“ informavo, kad pakartotinai NŽT sklypus tikrino ir 2023 m. balandžio 18 d. Buvo užfiksuota, kad „valstybinė žemė vis dar neatlaisvinta ir tebėra neteisėtai užimta“, tad šiuo metu NŽT Palangos skyriuje yra rengiami dokumentai teismui dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę.
„NŽT tikisi, kad greitu laiku tiek ginčų sukėlusių poilsio namelių Šventojoje nebeliks – jie bus nugriauti“, – apibendrino tarnybos atstovas.
Palangiškių taktika
Palangos miesto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas „Santarvei“ paaiškino, kad pagal Žemės įstatymą valstybinę žemę valdo NŽT, tad šiuo metu tik ji ir turi teisę kreiptis į teismą „dėl šios stovyklavietės atlaisvinimo“.
V. Korsakas teigė: jei sėkmingai bus įvykdyta reforma ir valstybinės žemės valdymas bus perduotas savivaldybėms (kas yra planuojama padaryti), tada jau Palangos miesto savivaldybė įgytų teisę kreiptis į teismą.
Ir tai, kaip teigė V. Korsakas, būtų daroma operatyviai.
Aplinkos ministerijos specialistų teigimu, vaizdas Šventojoje šią vasarą dar nesikeis. Jos atstovai, kovo pabaigoje komentuodami situaciją dėl pajūrio poilsiaviečių ir namelių, LRT paaiškino: Saugomų teritorijų tarnyba tik dabar atliko detalią analizę, kam priklausantys minėti nameliai. Konstatuota, kad kai kurie – apskritai nelegalūs.
Tad, ministerijos atstovų teigimu, prireiks laiko sprendimams, ką galima su nameliais daryti.
Birutė JANUITYTĖ
Nuotr. iš redakcijos archyvo
