Gedulo ir vilties dienai – gyvybės medžio simbolis

Nuotraukoje – tautodailininkės Odetos Bražėnienės karpinys „Gyvybės
medis“ yra perkeltas ant daugiabučio Utenoje. Autorės nuotrauka

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti daugiau nei dešimtmetį inicijuoja pilietines iniciatyvas, kuriomis siekiama puoselėti istorinę atmintį.
Šiemet komisija šalies bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenes, tolerancijos ugdymo centrus kviečia Gedulo ir vilties dieną bei 80-ąsias pirmųjų trėmimų metines minėti dalyvaujant pilietinėje akcijoje „Gyvybės medis“.
Ketvirtadienio duomenimis, į šį raginimą jau atsiliepė penkių Mažeikių rajono mokyklų bendruomenės.

Universalus simbolis

Gyvybės medis – universalus ir visame pasaulyje, įvairiose kultūrose sutinkamas simbolis.
Pasak tarptautinės komisijos vykdomojo direktoriaus pavaduotojos, švietimo programos koordinatorės Ingridos Vilkienės, šį simbolį pasiūlyti Gedulo ir vilties dienos minėjimui nuspręsta dėl kelių priežasčių.
Pirma, medžiai, kaip ir gamta, mūsų protėviams buvo labai svarbūs. Tuo galima įsitikinti pažvelgus į lietuvių liaudies meno kūrinius, pasiklausius lietuvių dainų, patarlių, posakių. „Ne tas medis lūžta, kuris girgžda“; „sūnūs, stiprūs kaip ąžuolai“; „lanksti kaip liepa“ – tiek ir dar daugiau žodžių apie medžius skamba lietuvių folklore.

Išgyvenusieji tremtį perduodaistoriją

Žmonės, prieš 80 metų ištremti iš Lietuvos, iš gimtųjų namų, neteko ne tik asmeninio gyvenimo, bet ir ryšio su Lietuvos gamta. Apie ilgesį Lietuvai, jos gamtai savo atsiminimuose rašė daugelis buvusių tremtinių bei politinių kalinių.
Pasak I. Vilkienės, medis simbolizuoja ir gyvybę. Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, kaip tie medžiai, yra istorijos pasakotojai, iš kartos į kartą perduodantys žinią, ką tremtyje patyrė jie, jų tėvai ar seneliai. Todėl minėjimams šiemet ir pasiūlytas gyvybės medžio simbolis.
Minėdami bendraus, prisimins, kurs Pilietine iniciatyva „Gyvybės medis“ siekiama jaunus žmones paskatinti domėtis Lietuvos gyventojų trėmimų istorija iš artimiausios aplinkos – paklausti apie tai tėvų, senelių, prosenelių. Taip pat ir prisiminti bei pagerbti buvusius tremtinius ir lagerių vargus patyrusius žmones.
Šios pilietinės iniciatyvos dalyviai savo įstaigose minėdami Gedulo ir vilties dieną kalbėsis trėmimų tema, iš popieriaus ir kitokių medžiagų kurs gyvybės medį, gamins atvirukus su šiuo simboliu ir juos užrašę nuneš į savo gyvenamosiose vietovėse veikiančias Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių būstines.
Ketvirtadienio duomenimis, dalyvauti šioje pilietinėje iniciatyvoje buvo užsiregistravusios penkių Mažeikių rajono mokyklų bendruomenės.
Loreta BUTKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*