Į pagalbą ukrainiečiams telkiasi ir maži, ir dideli

Nuotr. Neringos Švelnienės

Nuo Rusijos paskelbto karo pabėgusiems, Mažeikių mieste bei rajone prieglobstį radusiems ukrainiečiams mūsų rajono gyventojai ir toliau tiesia pagalbos ranką. Savo mintimis ir darbais prie pagalbos prisideda ir vaikai, ir suaugusieji.

Ne tik šventė gegužinę ir kermošių

Prieš savaitę „Ventos“ progimnazijoje vyko tradiciniu renginiu tapusi „Gegužinė–kermošius 2022“.
Jo organizatorės ir renginio vedėjos – mokytojos Janina Aselskienė bei Jurgita Donėlė. Renginyje šurmuliavo ne tik šeimininkai – „Ventos“ progimnazijos pradinukai, bet prisijungė ir būrys svečių – „Žiburėlio“ pradinės mokyklos etninės kultūros būrelį „Gurgulioks“ lankantys vaikai su vadove Raimonda Česnauskiene, Mažeikių Pavasario progimnazijos etnokultūros būrelio pirmokai su vadove Violeta Buožiene.

Gegužinėje skambėjo ne tik žemaitiškos, bet ir kitų Lietuvos etnografinių regionų dainos, šokiai.
O progimnazijos fojė šurmuliavusiame kermošiuje stalai lūžo nuo mokinių bei jų tėvelių pagamintų rankdarbių, skanumynų.
Tačiau šio renginio organizatoriai bei dalyviai siekė ne tik prisiminti lietuvių liaudies dainas, šokius, tautosaką, pabūti bendraminčių būryje, bet ir turėjo kilnią misiją – surinkti pinigų ir jais paremti Mažeikių mieste įsikūrusių nuo karo Ukrainoje pabėgusių šeimų vaikus.

Mokinių kermošius

„Ventos“ progimnazijos direktorė R. Badaukienė, sveikindama gegužinės-kermošiaus dalyvius, džiaugėsi tuo, kad ir patys mažiausi mokiniai – pradinukai, ir vyresni mokiniai mokosi dalytis, geba tai daryti. Nukelta

Nuotr. Neringos Švelnienės
Nuotr. Neringos Švelnienės

Kermošiuje vaikai prekiavo savo rankų darbo gaminiais, o už juos uždirbtus pinigėlius paskyrė labdarai.
„Nuoširdžiai dėkojame mūsų mokinių artimiesiems ir klasių vadovams, kurie labai atsakingai padėjo mažiesiems verslininkams pasiruošti. O entuziazmo buvo daug, nes visi suprekiauti pinigėliai, o jų net 1072 eurai, bus skirti kilniam tikslui – paremti Mažeikiuose apsigyvenusius ukrainiečių vaikus, jų šeimas ir net gyvūnėlius. Žinoma, surinkta suma – tai mažas lašas begalinėje šių dienų atsivėrusioje žaizdoje. Tačiau iš širdies išaugęs mažas gerumo daigelis teišaugs dideliu medžiu, teikiančiu kitiems pavėsį“, – apie mokinių iniciatyvą atsiliepia renginio organizatorės.

Viekšniuose – bendrystės popietė

Šeštadienio popietę Viekšnių Maltiečių vaikų dienos centre įvyko dar vienas prasmingas renginys – bendrystės su ukrainiečiais popietė.

Prie Viekšnių Maltiečių vaikų dienos centro po bendrystės popietės kaip solidarumo su ukrainiečiais ženklas pasodintas medelis, o renginio dalyviai stabtelėjo bendrai nuotraukai.
Nuotr. Neringos Švelnienės

Viekšnių Maltiečių vaikų dienos centro vadovė Emilija Plastinina drauge su kolege Violeta Gurskiene skaičiavo: šiuo metu Viekšniuose ir jų apylinkėse yra apsigyvenę apie 50 ukrainiečių karo pabėgėlių. Didžioji dalis – trys dešimtys, gyvena Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus mokinių bendrabutyje. Maltiečių vaikų dienos centras yra ta vieta, kurioje laiką drauge su viekšniškiais vaikais saugiai leidžia ir 12 ukrainiečių vaikų. O neretai čia užklysta ir ukrainietės moterys, kurios prižiūri vaikus, padeda jiems ruošti namų darbus, gamina maistą. Ir ne tik saviems vaikams, bet ir visiems, kurie lanko centrą.

Vaikai labai disciplinuoti

E. Plastinina sako, kad didesnis šurmulys Vaikų dienos centre yra jau nuo kovo pradžios. Nuo tada, kai Viekšniuose apsigyveno pirmieji Ukrainos karo pabėgėliai.
Pasak pedagogės, jau ir su savais – viekšniškiais vaikais būdavo, ką veikti, būdavo reikalų, rūpesčių ir džiaugsmų, o kai prisidėjo ir ukrainiečiai vaikai, – reikalų dar daugiau. Bet juk negali nepriimti, negali nepriglobti su didžiuliu pasitikėjimu, su lūkesčiais į suaugusįjį žvelgiančių vaikų.
Centro vadovė pasakojo, kad ukrainiečiai vaikai yra labai disciplinuoti, paslaugūs, su jais bendrauti paprasta ir įdomu.

Viekšniuose gyvenantys ukrainiečiai renginio svečius vaišino
ukrainietiškais barščiais ir virtiniais
. Nuotr. Neringos Švelnienės

Pasak pašnekovės, mintis centre surengti bendrystės popietę kilo natūraliai. Norėjosi į vieną būrį sukviesti ir ukrainiečius, ir Viekšnių seniūnijoje gyvenančius bei prie pagalbos karo pabėgėliams nuo pat pradžių prisidėjusius žmones. Tam, kad vieni su kitais susipažintų, pabendrautų.
Ruošdamosi popietei ukrainietės moterys prikepė įvairiausių pyragų, išvirė barščių, virtinių. Norintieji pasivaišinti pakviesti paaukoti vieną kitą eurą.
Popietėje skambėjo Viekšniuose prieglobstį radusios Liudmilos Andrejevos eilės. Renginio pabaigoje pasodintas lietuvių ir ukrainiečių bendrystę simbolizuojantis medelis.

Susiburia Vaikų dienos centre

Viena iš šios popietės iniciatorių ir organizatorių – viekšniškė Maltiečių vaikų dienos centro savanorė Inesa Stankienė. Ji centre savanoriauja nuo praėjusių metų rudens, nuo tada, kai dar niekas nesitikėjo to, kad, Rusijai užpuolus Ukrainą, į Lietuvą ir į Viekšnius atvyks karo pabėgėlių.
„Mano savanorystė Vaikų dienos centre yra tokia kūrybinė. Tiesiog turėdama laisvesnio laiko ateinu ne tiek kažką padėti, kiek pabūti su vaikais per kūrybinę prizmę. Kažką papiešiame, padarome“, – kalbėjo moteris.

Paauglių piešiniuose jau dvi vėliavos – tėvynės Ukrainos ir juos priėmusios
bei priglaudusios Lietuvos. Nuotr. Neringos Švelnienės

Viekšnių Maltiečių vaikų dienos centro patalpos yra netoli nuo Mažeikių politechnikos mokyklos bendrabučio, kuriame yra apsigyvenę arti trisdešimties ukrainiečių. Vaikai, kurie pradėjo lankyti Viekšnių lopšelį-darželį, gimnaziją, po darželio užsiėmimų ar pamokų ateina į Vaikų dienos centrą. O kur vaikai, ten, žiūrėk, ir jų mamos. Taip pamažu Vaikų dienos centras tapo savotišku ukrainiečių traukos centru, vieta, kur susitinka viekšniškiai ir Viekšniuose apsigyvenę karo pabėgėliai.
Net ir pastatą, kuriame įsikūręs Maltiečių vaikų dienos centras, viekšniškiai papuošė Ukrainos vėliavos spalvų tentu, ant kurio atspausdintos viekšniškių vaikų mintys apie karą.

Yra daug gerų žmonių, bet yra ir piktų

I. Stankienė sako, kad viskas yra paprasta tiems žmonėms, kurie yra toli – kurie nemato, negirdi, nežino ir nenori žinoti apie tai, kas ir kaip vyksta kalbant apie ukrainiečių gyvenimą čia, Mažeikių rajone. O kai esi šalia, matai, kokių problemų kyla, negali likti abejingas.
Kai tik į Viekšnius atvyko pirmieji karo pabėgėliai, viekšniškiai rinko paramą daiktais, drabužiais, maisto produktais. Per tai susiformavo bendraminčių būrelis, bendruomenė, kuri nuolat palaiko ukrainiečius. Pavyzdžiui, yra ūkininkė, kuri duoda pieno, varškės, sūrių. Yra mokytoja, kuri, gavusi algą, už tam tikrą jos dalį nuperka maisto produktų. Tiek ir dar daugiau pavyzdžių apie Viekšnių ir jų apylinkių gyventojų gerumą pateikė pašnekovė.

Nuotr. Neringos Švelnienės

Tačiau yra ir pykstančių, nepatenkintų, skleidžiančių negatyvias emocijas.
I. Stankienė skelbimus apie tai, kad reikalinga vienokia ar kitokia parama ukrainiečiams, iš pradžių publikuodavo socialinio tinklo „Facebook“ skelbimų profiliuose. Tačiau susidūrė su didele lavina piktų komentatorių, kuriems pikta, kai kiti lietuviai padeda ukrainiečiams. Tada Inesai kilo idėja sukurti atskirą grupę „Viekšniai. Ukrainiečiai. Slava Ukraini“.

Projektas „1 hektaras“

Po vieno iš I. Stankienės skelbimų, publikuotų minėtoje grupėje, jai žinutę su įdomiu pasiūlymu parašė Papilės apylinkėse gyvenantis ūkininkas Mindaugas. Jis pasiūlė skirti vieną hektarą žemės, kad ukrainiečiai joje galėtų užsiauginti daržovių. Ūkininkas pasisiūlė padėti šį sklypą įdirbti.
Ukrainiečiai, išgirdę šį pasiūlymą, nutarė pasakyti „taip“.

Vaikų dienos centro vadovė Emilija Plastinina (kairėje) sakė, kad Maltiečiai
yra savanoriška, katalikiška organizacija, kurios viena iš misijų –
pagalba vargstantiesiems.

Mindaugas pats savo sėjamąja pasodino bulvių, svogūnų, česnakų, kopūstų.
„Turėjome visi kartu važiuoti sodinti šių daržovių. Tačiau dėl užsitęsusio lietingo oro du kartus tą sodinimo laiką nukėlėme, tai Mindaugas su savo technika pasodino. Planuojame du kartus per vasarą su ukrainiečių komanda važiuoti ravėti, o paskui, rudenį, važiuosime imti derliaus“, – kalbėjo I. Stankienė.
Pašnekovė pridūrė, kad ukrainiečiai patys nė karto nieko nėra prašę ir net paklausti, gal ko trūksta, niekada niekuo nesiskundžia. Tik labai „prispausti“ papasakoja apie vieną ar kitą problemą. O dabar ukrainiečiai džiaugiasi gavę ne žuvį, o meškerę tai žuviai susižvejoti.

Turi planų ateičiai

Vis dar labai daug ir dažnai kalbama apie materialią pagalbą ukrainiečiams. Ji svarbi, bet emocinė parama, emociniai ryšiai ir bendrystė – ne mažiau svarbesni.
I. Stankienė pasakojo, kad ateityje planuoja ir daugiau įvairių projektų, kurie padėtų stiprinti bei palaikyti viekšniškių ir ukrainiečių ryšį.
Pavyzdžiui, ji yra parašiusi ir Lietuvos kultūros tarybai pateikusi projektą apie vaikų kūrybiškumą. „Jei gausime finansavimą, įgyvendindami jį vešime vaikus į muziejus, lankysime menininkų dirbtuves, vykdysime edukacijas drauge su menininkais.

Matau, kad dalis vaikų turi meninį potencialą. Norisi prisidėti prie jų talentų skleidimosi ir augimo“, – kalbėjo pašnekovė.
Po mėnesio Viekšnių Maltiečių vaikų dienos centre planuojama ir dar viena bendrystės su ukrainiečiais popietė. Tik šį kartą lietuviai gamins ir vaišins lietuviškais patiekalais.
Nežinia, kokia laukia ateitis, galbūt dalis ukrainiečių išvyks į savo tėvynę, tačiau viekšniškė I. Stankienė tiki, kad su dalimi ukrainiečių užsimezgusios draugystės gyvuos.
Nuotr. autorės

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto