Įtraukusis ugdymas – išbandymas mokykloms

Nuo kitų metų specialiųjų poreikių turintiems vaikams duris atverti turės visos šalies mokyklos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 90 proc. vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, jau mokosi bendrose klasėse ir darželių grupėse. Tačiau dar daug ką reikia padaryti.
Mūsų rajone atliktas tyrimas parodė, kad ne visos švietimo įstaigos yra tinkamai pasiruošusios priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

Šiais mokslo metais rajono ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose mokosi per 1 640 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, iš jų daugiau nei 260 mokinių turi didelių, o daugiau nei dvi dešimtys – labai didelių specialiųjų poreikių.

Specialistai prognozuoja, kad šie skaičiai dar didės, todėl, siekiant išvengti pasipriešinimo, būtina ne tik pritaikyti patalpas, bet ir šviesti ugdymo įstaigų bendruomenes, mokinius ir jų tėvus.

Skaičiuojami tūkstančiais

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prognozuoja: 2024 m. į kiekvieną bendrojo ugdymo mokyklą ateis po kelis naujus mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių.
Šiais mokslo metais ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 75 tūkst. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, tai sudaro 15,6 proc. nuo visų darželius ir mokyklas lankančių vaikų. Bendrąsias klases lanko 67 tūkst. ikimokyklinukų ir moksleivių, t. y. beveik 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų.

2022 m. rugsėjo 1 d. rajono ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo Mažeikių miesto ir rajono mokyklas lankė 1 647 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Iš jų – 262 mokiniai, turintys didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir 23 – labai didelių.
Specialiąją pedagoginę pagalbą jiems teikia 94 švietimo pagalbos specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai), specialiąją pagalbą – 140 mokytojų padėjėjų.

Parengiamieji darbai

Įtraukusis ugdymas – tai kiekvieno mokinio kokybiškas ugdymas, apimantis ugdymo turinio, jo organizavimo, mokytojų rengimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, vertinimo sritis.
Tam, kad įgyvendintų Švietimo įstatymo pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2024 m., mūsų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, ugdymo bei švietimo pagalbos įstaigos atlieka parengiamuosius darbus vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priėmimui.

Mažeikių rajono pedagoginė psichologinė tarnyba pernai atliko mūsų rajono ugdymo įstaigų pasirengimo įtraukiajam ugdymui analizę. Šis tyrimas leido identifikuoti įstaigų stipriąsias ir silpnąsias pasirengimo įtraukiajam ugdymui sritis.
Atsižvelgiant į gautus rezultatus, numatyta sudaryti galimybes ugdymo įstaigų darbuotojams tobulinti kompetencijas, stiprinti pozityvias mokyklų bendruomenių nuostatas, teikti visapusišką konsultacinę, informacinę pagalbą, pritaikyti ugdomąją aplinką.

Pristatė konferencijoje

Mažeikių rajono ugdymo įstaigų pasirengimo įtraukiajam ugdymui analizė buvo pristatyta Merkelio Račkausko gimnazijoje vykusioje respublikinėje konferencijoje ,,Įtraukiojo ugdymo iššūkiai ir galimybės“.
Tyrimą ir jo rezultatus pristatė Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Lina Antanavičienė. Pasak tarnybos vadovės, įtraukusis ugdymas mokyklų bendruomenėms kelia skirtingus jausmus. Vieniems – nerimą, kitiems – baimę, dar kitiems skatina teigiamas nuostatas.

„Šios konferencijos tikslas buvo formuoti teigiamą nuostatą į įtrauktį švietime, sudarant sąlygas pedagoginių psichologinių tarnybų atstovams, ugdymo įstaigų specialistams, mokytojams, dirbantiems su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, kitų įstaigų atstovams pasidalyti sukaupta patirtimi, įtraukiojo ugdymo idėjomis bei jų plėtros galimybėmis“, – kalbėjo L. Antanavičienė.

Dalyvavo 31 įstaiga

L. Antanavičienės teigimu, Lietuvos švietimo politika, artėjantis 2024-ųjų ruduo, Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus iškelti tikslai paskatino tarnybą išsiaiškinti, kaip mūsų rajono ugdymo įstaigos ruošiasi, o gal jau yra pasiruošusios įtraukčiai.

2022 m. pabaigoje Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, bendradarbiaudamas su Mažeikių rajono pedagogine psichologine tarnyba, išsiuntinėjo raštus kartu su klausimynu – pakvietė ugdymo įstaigas įsivertinti savo pasirengimą priimti ir ugdyti visus individualių skirtumų ir įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius.
Tyrime dalyvavo 31 mūsų rajono ugdymo įstaiga, kuri įgyvendina bent vieną iš šių programų: priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo.

Tyrimui buvo pasirinktos 6 svarbiausios sritys: mokyklos bendruomenės nuostatos ir jų kūrimas; aplinkos pritaikymas ir struktūravimas; specialiosios mokymo(si) ir techninės pagalbos priemonės; mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, kitų darbuotojų kompetencijų, pasirengimo bendradarbiauti, komandinio darbo įgūdžių įsivertinimas; sudėtingų situacijų valdymas; ugdymo pritaikymas.
L. Antanavičienė informavo, kad tyrimo metu geriausiai save įvertino lopšelis-darželis „Bitutė“, Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinė mokykla, „Žiburėlio“ pradinė mokykla ir Senamiesčio progimnazija.

Nėra gerai pasiruošusios

Konferencijos metu L. Antanavičienė kalbėjo: „Apžvelgiant švietimo įstaigų įsivertinimo atsakymus, galima teigti, kad tokie rodikliai, kaip bendruomenės nuostatos ir jų kūrimas, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, kitų darbuotojų kompetencijų, pasirengimo bendradarbiauti, komandinio darbo įgūdžių įsivertinimas, sudėtingų situacijų valdymas ir ugdymo pritaikymas, yra pakankamai aukšti.“

Stipriausiai mokyklos jaučiasi sudėtingų situacijų valdymo srityje (tai patvirtino 86,6 proc. dalyvavusiųjų tyrime). Pakankamas įdirbis atliktas pritaikant ugdymo turinį – 80 proc. respondentų nurodė, kad tai nesudaro didelių sunkumų.
Mokyklų bendruomenių nuostatų kūrimas ir mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, kitų kompetencijų darbuotojų pasirengimas bendradarbiauti; komandinis darbas buvo įvertinti atitinkamai 78,7 proc. ir 75, 25 proc.

Prasčiausiai įvertinta aplinkos pritaikymo ir struktūravimo sritis (25,3 proc.), specialiųjų mokymo ir techninės pagalbos priemonių turėjimas (37,7 proc.).

Tik bendras darbas

L. Antanavičienė įsitikinusi, kad už sėkmingą pasirengimą įtraukčiai atsakingi turi būti visi ir kiekvienas: vyriausybė, savivaldybė, mokykla. Kiekviena šios grandinės dalis turi padaryti tai, ką gali padaryti geriausio. Pranešėjos teigimu, tik bendradarbiavimas, vienas kito girdėjimas, įsiklausymas, pastiprinimas įvairiais būdais duos laukiamų rezultatų.

Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus neslėpė: įtraukusis ugdymas yra išbandymas.
„Visi norime tilpti visuomenėje, tačiau tam turime rimtai pasiruošti“, – teigė vedėjas.
Konferencijoje įtraukties plėtros šalyje viziją ir kryptį nuotoliniu pranešimu pristatė Ignas Gaižiūnas – švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas bendrojo (įtraukiojo) ugdymo klausimais.
Jis susirinkusiųjų klausė: „Ar galime būti pasirengę? – ir atsakė: – Negalime būti pasirengę viskam.“
Pasak pranešėjo, vaikai turi kartu augti ir kartu mokytis, o pedagogai, specialistai turi ieškoti būdų auginti vaikus visuomenėje.

„Pagal statistinius duomenis, dėl įtraukiojo ugdymo lenkiame Suomiją. Šios vyriausybės indėlis – 150 pagalbos specialistų, 800 mokytojų padėjėjų. Valstybės tikslas – sukurti paramos priemones, o mokykla turi užtikrinti vaikams pedagoginę psichologinę pagalbą. Mokytojai neturi visko žinoti, bet turi priimti informaciją ir norėti ja keistis“, – akcentavo I. Gaižiūnas.

Pristatė atmintinę

Švietimo pagalbos departamento Įtraukties plėtros skyriaus specialioji pedagogė Audronė Vadakojienė pristatė Nacionalinės švietimo agentūros parengtą atmintinę, kokia turi būti įtrauki mokykla. Joje pateiktos praktinių veiksmų kryptys, kurios mokykloms padėtų geriau pasiruošti įtraukiajam ugdymui.
„Socialinės atskirties pripažinimas turi būti visuomenėje. Įtraukti mokinius, ugdyti juos pagal jų
poreikius, bet atsisakyti mokinių kategorizavimo. Kiekvienas vaikas turi būti laukiamas ir mylimas“, – kalbėjo A. Vadakojienė.

Specialistė taip pat pristatė įtraukties švietime, švietimo dokumentuose problematiką. Ji paaiškino, ko reikia, kad vyktų pokytis. Reikia vizijos, gebėjimų, stimulo, išteklių ir veiksmų plano.

Daugėja turinčiųjų negalią

Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė Rita Raustienė ir logopedė Audronė Neniškytė aptarė švietimo pagalbos specialistų poreikį mūsų rajone, analizavo šiuo metu parengtų psichologinės ir pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašų, o taip pat – reikalavimų specialiojo pedagogo, logopedo kvalifikacijai aprašo projekto trūkumus.

Pasak pranešėjų, kasmet rajone daugėja mokinių, turinčių negalių, sutrikimų ir mokymosi sunkumų, be to, sutrikimai sunkėja. Ypač prastėja mokinių, turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, rodikliai.
„Jei prieš dešimtmetį vaikų, pasižyminčių kalbos neišsivystymu, buvo vienas kitas, pastaruoju metu beveik kiekvienoje klasėje ar grupėje galima jų sutikti. Daugėja mokinių su kompleksine negalia, kai sutrikimų yra keletas. Tokiems vaikams reikalinga individuali specialistų pagalba, tačiau dabartiniai ir planuojami teisės aktai apsunkina tai padaryti. Be to, ir specialistų trūkumas išlieka opia problema“, – akcentavo R. Raustienė ir A. Neniškytė.

Skirta autizmui

Trys pranešimai buvo skirti vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymui. Apie šių vaikų ugdymo galimybes kalbėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Šatė.

Ji įsitikinusi, kad namų mokymas – ne išeitis: „Taip atitraukiame, toliname vaiką nuo savęs, visuomenės. Nuo 2024 m. įteisiname lygias teises, bet tai nėra lygios galimybės ir lygus dalyvavimas. Blogiausia, ką galime padaryti, tai nieko nedaryti.“
Joniškio vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ specialioji pedagogė logopedė Jolita Čiutienė su konferencijos dalyviais pasidalijo praktine gerąja patirtimi. Ji įsitikinusi, kad siekiant gerų rezultatų reikia klausti savęs, ko vaikas nori, kas slypi po tokiu jo elgesiu. Elgesys turi savo priežastį, elgesiu vaikas siekia tikslo.

„Turime vaikui sakyti, ką daryti, o ne ko nedaryti. Struktūruotas ugdymas, pagalba ir darniai dirbanti komanda – sėkmės garantas“, – teigė J. Čiutienė.
Mažeikių lopšelio-darželio „Bitutė“ priešmokyklinės specialiosios grupės, kurią lanko autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai, mokytoja Palmira Šaulienė ir priešmokyklinės grupės mokytoja Zuzana Strakšienė papasakojo apie tai, kaip bendrauja, bendradarbiauja „paprastos“ ir specialiosios grupių ugdytiniai, kokių rezultatų galima pasiekti, kai įtrauktis – įstaigos darbo kasdienybė jau nebe pirmus metus.

Dalijosi patirtimi

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro skyriaus vedėja Daiva Burkauskienė ir Mažeikių lopšelio-darželio ,,Žilvitis“ tiflopedagogė Rasa Jurkienė įvardijo pagrindinius mokymo akcentus vaikų, turinčių klausos ir regėjimo negalių, sėkmei patirti.

Tėvų, auginančių vaikus su judėjimo ir padėties sutrikimais, mintis konferencijos dalyviams perdavė mūsų rajono pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė logopedė Ingrida Burbienė.
Pranešimą „Pozityviai apie įtraukųjį ugdymą“ pristatė Telšių švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė, logopedė Vilma Lukošienė. Patirtimi, kaip organizuoti ugdymą klasėje, kai joje mokosi įvairių sutrikimų turintys vaikai, dalijosi Mažeikių Kazimiero Jagmino pradinės mokyklos mokytoja Virgina Zaksienė. Mažeikių politechnikos mokyklos profesijos mokytojos Angelė Kontenienė, Vilma Šiaulienė įvardijo sunkumus, su kuriais susiduria specialiųjų poreikių mokiniai jų mokykloje, pasakojo apie sėkmės atvejus.

Apibendrinant konferenciją buvo prieita prie vieningos nuomonės: baimė kyla iš nežinojimo, todėl tokie renginiai skatina bendradarbiavimą, supratimą, kad visi susiduriame su panašiomis problemomis, tad tik komunikavimas, dalijimasis gerąja patirtimi padės siekti sėkmingos įtraukties.

Yra specializuota mokykla

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. Stonkus, kalbėdamas su „Santarve“, ne kartą sakė, kad visada bus vaikų, kurie dėl savo specialiųjų poreikių pobūdžio negalės lankyti bendrojo ugdymo įstaigų. Daugeliu atvejų jiems padės „Jievaro“ pagrindinė mokykla, kur šiuo metu mokosi daugiau nei 100 mokinių.

„Jievaro“ direktorius Viktoras Prokopčukas neatmetė galimybės, kad dalis tėvų gali mėginti leisti vaikus, turinčius didelių specialiųjų poreikių, į bendrojo ugdymo įstaigas, tačiau vėliau, iškilus sunkumams, ateis į jo vadovaujamą įstaigą.
„Sunkią negalią turintiems vaikams bendrojo ugdymo įstaigose gali būti nelengva. Manau, ir mokykloms bus tikrai nelengva priimti tokius vaikus. O pas mus jau ir patalpos pritaikytos, ir specialistai turi ilgametės patirties“, – kalbėjo V. Prokopčukas.
Nuotr. iš redakcijos ir Mažeikių psichologinės pedagoginės tarnybos archyvų