ją sudaro 6 jaunimo organizacijų nariai ir po 3 Savivaldybės administracijos bei Savivaldybės tarybos narius. Nuotr. iš Savivaldybės administracijos archyvo
Šį trečiadienį į pirmą posėdį turėtų rinktis naujos sudėties 2023–2025 metų kadencijos Mažeikių rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba (SJRT).
Dėl SJRT sudėties ir narystės visuomeniniais pagrindais veikiančiame kolegialiame darinyje Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose bei praėjusį trečiadienį vykusiame Tarybos posėdyje tarp politikų kilo nemažai nesutarimų. Mat siūlomų į SJRT kandidatų buvo daugiau, nei joje yra vietų.
Esmė – lygiateisė partnerystė
SJRT vienas iš tikslų – užtikrinti jaunų žmonių dalyvavimą sprendžiant savivaldybės jaunimo politikos klausimus.
Ši taryba nagrinėja su jaunimo politika savivaldybėje susijusius klausimus, teikia savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos, jos įgyvendinimo bei finansavimo prioritetų, su šiais klausimais susijusių teisės aktų projektų.
Be to, SJRT įgyvendina įvairias iniciatyvas, organizuoja renginius. Tarp iki šiol realizuotų sumanymų – „Jaunimo piknikas“ Senamiesčio parke, konferencija „Jungtinės pajėgos jaunimui“, jaunimo organizacijų žygis palei Ventos upę, daugiamečių gėlių sodinimo akcija „Nuo močiutės palangės“ ir daugelis kitų.
Pagal 2018 m. patvirtintus, o 2021 m. pakoreguotus nuostatus, jaunimo reikalų taryba tvirtinama 2 metų kadencijai. Ją lygiateisės partnerystės pagrindu sudaro 6 jaunimo organizacijų atstovai ir 6 Savivaldybės tarybos nariai ir/ar administracijos darbuotojai.
Apsisprendė nesunkiai
Jaunimo atstovus – kandidatus, kurių amžius 14–29 m., į SJRT iš savo narių gali siūlyti rajone veikiančios jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos, mokinių savivaldos, kandidatais save gali iškelti pavieniai asmenys.
Didelių diskusijų dėl Savivaldybės administracijos ir jaunimo organizacijų keliamų kandidatų į SJRT nekilo.
Jaunimo organizacijų tarybos veikloje dalyvaus Nedas Vismantas iš Lietuvos šaulių sąjungos, Edvardas Balodis iš Mažeikių gatvės gimnastų organizacijos, Rugilė Šopaitė iš Žemaitijos skautų organizacijos. Taip pat – Mažeikių liberalaus jaunimo organizacijos narys Vakaris Jočeris, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Mažeikių skyriaus narys Vaidotas Jablonskis ir Gabijos gimnazijos mokinė Gintarė Žiedelytė.
Savivaldybės administracija į SJRT pateikė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialisčių Redos Guerrero ir Ligitos Diržininkienės, Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyriaus specialistės, Savivaldybės gydytojos Ievos Šimkutės kandidatūras.
Politikams užduotis pasirodė nelengva
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Savivaldybės tarybos nariams 3 atstovų delegavimas į SJRT tapo nelengva užduotimi.
Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komitetas kandidatu teikė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narį Paulių Aurylą, Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komitetas – pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą išrinktą Lauryną Jonauską.
Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto posėdyje nuskambėjo Vidmanto Krakio ir jauniausios Savivaldybės tarybos narės Danguolės Ruginytės-Norvaišės, į Tarybą išrinktų pagal Lietuvos žaliųjų partijos sąrašą, pavardės.
„Po ekonomikos komiteto posėdžio aš kalbėjau su gerbiamu Pauliumi Auryla. Ir jis atsisakytų savo kandidatūros. Dėl Danguolės Ruginytės-Norvaišės. Tai aš norėčiau paprašyti, kad nebūtų čia taip akcentuota dėl ekonomikos komitete pasiūlytos kandidatūros. Būtų gerai, kad Taryboje mes apsispręstume ir kad Danguolė būtų įtraukta į tą sąrašą“, – šiame posėdyje kalbėjo Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Virginijus Sungaila.
Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Aranta Būtautaitė-Garalienė paprašė: siekiant išvengti nesusipratimų, viskas: vieno kandidato atsisakymas būti SJRT nariu, o kito sutikimas – turi būti užfiksuota raštu ir pateikta Savivaldybės administracijai.
Tiesa, tame posėdyje taip ir nebuvo galutinai nuspręsta, kurį politiką – V. Krakį ar D. Ruginytę-Norvaišę – teikti kandidatais į SJRT. Nutarta tai padaryti vėliau.
Siūlė keisti, koreguoti nuostatus
Nors Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai nutarė teikti Lietuvos socialdemokratų partijos atstovės Eglės Radzienės kandidatūrą, šio komiteto posėdyje taip pat kilo diskusija dėl SJRT narių skaičiaus.
„Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas renkamas iš tų pačių dvylikos narių? Tai balsuojant gali būti šeši balsai prieš šešis. Padidinkime narių skaičių iki trylikos. Jei būtų trylika, balsuojant būtų vieno balso persvara, būtų optimalu. Siūlau nesustoti, neužsispirti ties tuo, ką turime. Jei turime rimtų, normalių, dirbančių kandidatų, galime išplėsti tą sąrašą, nes čia tiesiog mūsų pasirinkimas. Kas čia tokio, keiskime nuostatus, o tada tvirtinkime sudėtį“, – pasiūlė Tarybos narė Lina Rimkienė.
Su SJRT dirbanti savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Alvyda Purauskytė ne vieną kadenciją Savivaldybės tarybos nare esančiai politikei priminė apie dar praėjusią kadenciją kilusį triukšmą dėl kandidatų į Jaunimo reikalų tarybą.
„Jau praėjusioje kadencijoje keitėme nuostatus. Baikime čia žaisti ir manipuliuoti tais dalykais. Jei yra patvirtinti šeši, tai šeši (po 3 administracijos darbuotojus ir po 3 politikus – N. Š) ir duokime. Nes tada ir jaunimo atstovų skaičių reikėtų keisti“, – kalbėjo A. Purauskytė.
„Gėda, kad tokie esame“
Politikų diskusijos ir ginčai persikėlė į Savivaldybės tarybos posėdį. Išryškėjo problema: vietų į SJRT – 3, o pasiūlytų kandidatų – 5 (P. Auryla, L. Jonauskas, V. Krakys, D. Ruginytė-Norvaišė, E. Radzienė).
Paaiškėjo ir tai, kad nei raštiško P. Aurylos atsisakymo būti SJRT nariu, nei D. Ruginytės-Norvaišės sutikimo ja tapti nebuvo gauta.
16 Tarybos narių balsavus už, 7 susilaikius, 3 nebalsavus, naujosios SJRT sudėtis su P. Aurylos, L. Jonausko ir E. Radzienės pavardėmis sąraše buvo patvirtinta.
„Liūdna ir gaila, kad Taryba negalėjo balsuoti už pačią jauniausią Tarybos narę, kuri būtų įnešusi daug naujo į Jaunimo reikalų tarybos darbą. Ir jaunimas būtų daugiau sužinojęs apie Savivaldybės tarybos darbą. Labai gaila, kad taip yra. Bet yra toks žodis – buldozeris. Tai dabar taip ir įvyko. Šis buldozeris tiesiog pervažiavo per jaunystę“, – po balsavimo replikavo V. Sungaila.
Patys ant savęs pyko ir kiti Tarybos nariai.
„Gėda, kad tokie esame“, – sakė „Laisvės ir teisingumo“ partijos atstovė Sigutė Bernotienė.
„Dabar Mažeikių jaunimas turbūt miršta iš juoko, kad Mažeikių rajono savivaldybės taryba nesugebėjo į Jaunimo reikalų tarybą išsiųsti jauniausios savo narės. Man gėda. Ir gaila, kad kituose rinkimuose jaunimas balsuoti neateis“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Vilija Kaktienė.
Yra atviri ir svarsto visų pasiūlymus
Savivaldybės merė Rūta Matulaitienė ragino politikus prisiimti asmeninę atsakomybę.
„Buvo visos sąlygos, viskas buvo aptarta: kad priimsime Pauliaus atsisakymą ir Danguolės sutikimą. Laukėme atsisakymo ir sutikimo raštu. Nesulaukėme. Yra tvarka. Truputį pasižiūrėkime ir į save“, – įkaitusią atmosferą bandė raminti merė.
Praėjusioje kadencijoje SJRT veikloje dalyvavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Reda Šiaulienė tikino: mūsų rajono Jaunimo reikalų taryba yra atvira kiekvienam ir nė vieno neišvaro iš posėdžių. Be to, jei jaunimui kas nors pasiūloma, patariama, į tai jie atsižvelgia, diskutuoja.
Bendraudama su „Santarve“ panašiai kalbėjo ir jaunimo reikalų koordinatorė A. Purauskytė.
„Jie visi, kaip Savivaldybės tarybos nariai, ir šiaip turi teisę, galimybę dalyvauti sprendžiant jaunimo politikos klausimus, gali teikti pasiūlymus. Bet gerai, kad entuziazmo tiek daug. Tegul tik ir ateity dalyvauja, dirba, veikia, domisi jaunimo aktualijomis“, – savo nuomonę išsakė Savivaldybės specialistė.
Pasigenda lankstesnio požiūrio
Pasak P. Aurylos, Jaunimo reikalų taryboje politikos kaip ir nėra labai daug. Be to, ten nesvarstomi ekonominiai ar rajonui gyvybiškai svarbūs klausimai, nepriimami nepakeičiami sprendimai. Todėl įvykęs nesusikalbėjimas dėl kandidatų į SRJT ir vėliau kilęs konfliktas jam esąs truputį juokingas.
„Suprantu, logikos yra tame, kad Jaunimo reikalų taryboje mes, senukai, užsisėdime. Juk keičiasi laikai, ateina kiti – jauni – žmonės. Tai jei bus pageidavimas, nieko čia nėra, parašysime tą raštą, čia ne tragedija. Kitame ar dar kitame posėdyje galima apsvarstyti viską ir tą vieną kandidatūrą pakeisti į kitą“, – bendraudamas su „Santarve“ kalbėjo politikas.
Jis patvirtino: po Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto posėdžio kalbėtasi su V. Sungaila, jo metu P. Auryla patvirtino, kad gali atsisakyti būti SRJT nariu tam, kad kita Tarybos narė galėtų ja būti.
„Pasitarėme, kad pasakysiu tai Tarybos posėdyje. Anksčiau ir buvo galima pasakyti žodžiu, diskutuoti, būdavo galima protokoliniu įrašu patvirtinti vieną ar kitą dalyką. O dabartinė politinė dauguma kažkaip nelanksčiai ir nejautriai žiūri. Neva reikia informuoti iš anksto, raštu. Gal taip yra todėl, kad administracijoje, merės komandoje labai daug naujų žmonių. Tai to lankstumo truputį trūksta. Vis kalbama, kad reikia mažinti biurokratiją, daugiau kalbėtis, tartis, bet vis baksnojama į popieriaus lapą. O tada – kas parašyta, to jau neva nebegalima pakeisti.
Grįžtant prie Jaunimo reikalų tarybos – nei čia ekonomika, nei čia kokie nepakeičiami sprendimai. Ir, kai kyla tokie konfliktai ar nesusikalbėjimai, truputį juokinga“, – situaciją komentavo P. Auryla.
Vadovaujasi teisės aktais
Savivaldybės merė R. Matulaitienė, „Santarvei“ komentuodama šią situaciją, pakartojo, kad vadovaujasi teisės aktais ir laikosi jų reikalavimų.
„Komitetai teikia narius į Jaunimo reikalų tarybą, visi jie pasiūlė kandidatus. Aš pati dalyvavau posėdyje, kur buvo kalbama apie galimą kandidatų (į SRJT – red. past.) pakeitimą. Kaip tai reikia padaryti pagal esamus reikalavimus, buvo paaiškinta, nes, kaip dažnai sakoma, žodžio prie teisės akto neprisiūsi… Jei opozicija per savaitę nesusitarė arba nerado laiko parašyti vieno atsisakymo ir vieno prašymo, nereikia mūsų kaltinti perdėtu biurokratizmu“, – kalbėjo Savivaldybės vadovė.
Merė priminė: iki Tarybos posėdžio vyksta atskirų komitetų posėdžiai, juose politikai turi galimybę detaliai išdiskutuoti bet kurį sprendimo projektą, teikti siūlymus ir balsuoti, kad būtų priimti jų pageidaujami pakeitimai. Tuo tikslu jie ir renkasi į komitetų posėdžius.
„Skirtingų nuomonių tuo pačiu klausimu buvo ir bus. O Tarybos posėdyje jos nariai balsuoja už parengtą ir Teisės aktų registre užregistruotą sprendimo projektą arba prieš jį, arba susilaiko“, – apibendrino merė.
