Nuo šių metų vasario pirmosios Lietuvoje pradėjo veikti taromatų sistema. Tai yra specialūs įrenginiai, į kuriuos metame tik užstato ženklu pažymėtas plastikines, stiklines ir metalines gėrimų pakuotes. Vienos pakuotės užstato vertė – 10 euro centų. Taromatai nepriima tik vyno, stipriųjų gėrimų butelių bei „Guinness“ alaus skardinių.
Tikėtasi, kad, įvedus naujovę, gyventojams bus lengviau „atsikratyti“ vienkartine tara, taip pat mažiau bus teršiama gamta, viešosios erdvės.
Gyventojų klausėme, kaip jie vertina taromatų naudą, ar jais naudojasi?
|
|
Malvina, laikinai grįžusi iš užsienio: – Vienu iš privalumų laikau tai, kad jei anksčiau plastikinę tarą paprasčiausiai išmesdavai, dabar priduodi ir dar už ją gauni pinigėlių. Paprasčiausiai visą tokią tarą nunešdavau į šiukšlinę. Seniai tai reikėjo įvesti. Gal ir skaudžiau, kai iš pradžių turi sumokėti užstatą, bet prie bendros pirkinių sumos taip nepajauti, o kai grąžina pinigus atgal, tai jaučiasi. |
|
|
Birutė Lebedeva, senjorė: – Anksčiau rūšiavau plastikinę tarą (naudoju tik mineralinį vandenį) ir nešdavau į tam skirtus konteinerius. Dabar gi nauda – nunešu aštuonis butelius, štai tau aštuoniasdešimt euro centų ir jau galiu nusipirkti pusantro litro mineralinio vandens. O pažiūrėkite, kas anksčiau buvo, kai jų nesupirkdavo – svaidydavosi visais pašaliais, niekas nerinkdavo, net nežinau, ar juos kas supirkdavo. Dabar jau sunku pamatyti numestą plastikinį butelį. |
|
|
Marija Butnoriūtė, augina vaikus: – Mūsų įpročių taromatai nepakeitė, tačiau dabar ir už vienkartinę tarą gauname pinigų – anksčiau plastikinę tarą rūšiuodavome ir į specialų konteinerį mesdavome, o stiklinę tarą parduodavome, dabar į taromatą priduodame visą tarą, pažymėtą užstato ženklu. Apie poveikį aplinkai net nekalbu – į miesto kiemus reikėdavo pažiūrėti… Stiklinė tara retai kur svaidydavosi, tuo tarpu plastikinės būdavo nemažai. Dabar tokio vaizdelio nepamatysi – viskas surenkama. |
|
|
Kęstutis Želvys: – Šiuo metu stovime prie Naftininkų gatvėje esančios šiukšlinės, žiūrėkite – švari, tik kelios nuorūkos, o anksčiau… Tikrai būtų buvę įmesti bent keli plastikiniai buteliai ar nuo alaus, ar nuo gaiviųjų gėrimų. O kokie pavenčiai būdavo – jie labiau panašėjo į plastikinės taros šiukšlyną. Pats tai dar nieko nesu nešęs į taromatą dėl paprasčiausios priežasties – mažai aš geriu tų visokių gėrimų, labiau vandenį. |
|
|
Eduardas Sinkevičius, moksleivis: – Va ir vakar nunešiau ir pridaviau kelis butelius. Anksčiau tikrai tarą nuo gaiviųjų gėrimų mesdavau į šiukšlinę, o dabar tas dešimt euro centų yra vis dėlto pinigas, o juk po vieną neneši, žiūrėk jau ir eurą turi. Manau, kad ir aplinkos švarumo atžvilgiu taromatų idėja pasiteisino – miestas tapo švaresnis. |
|
|
Viktoras Laurinkus, ledų gamybos įmonės darbuotojas: – Kol kas nesinaudojau taromatais ir jų atsiradimas jokios įtakos mano įpročiams neturi, tik tai, kad kai kurios prekės pabrango dešimčia euro centų. Kodėl nesinaudoju? Gyvenu senamiestyje, visiškai šalia manęs yra nedidelė parduotuvė, kur aš praktiškai visą laiką apsiperku, o taromato šalia jos ar joje nėra. Visą atlikusią tarą, kaip ir anksčiau, rūšiuoju ir nešu į tam skirtus konteinerius. |
