Savaitgalį į šalies sostinę rinkosi bėgikai – čia vyko didžiausias metų bėgimas „Rimi Vilniaus maratonas“. Keturiose distancijose jėgas išbandė daugiau kaip 9 tūkst. dalyvių.
Tarp maratono dalyvių buvo ir keturi Mažeikių klubo „Penki kalnai“ bėgikai.
Maratonas išsiskyrė šiluma
„Rimi Vilniaus maratono“ dalyviai galėjo pasirinkti vieną iš keturių skirtingo ilgio trasų – 5, 10 kilometrų, 21 km pusmaratonį arba 45 km maratoną. Jose iš viso varžėsi 9218 dalyvių.
Maratono distanciją, kurią įveikė 923 žmonės, pirmą kartą bėgo Mažeikių bėgimo klubo nariai Šarūnas Vaitkus, Andrej Malozemlin, Tomas Klusas ir jau trečiame sostinės maratone dalyvaujantis 53-ejų metų Albinas Statkus.
„Per savo bėgimo karjerą jau esu nubėgęs iš viso aštuoniolika maratonų ir dar du virtualius tokios distancijos bėgimus. Šiemetinis maratonas išsiskyrė šiluma – bėgant atkarpą palei Nerį buvo visai karšta. Man sunkiausia yra baigti maratoną – nuo trisdešimto kilometro prasideda sunkumai, tačiau vis tiek savo pasirodymu likau patenkintas: įtilpau į keturias valandas (3.59,07). Tai trečias mano geriausias rezultatas per visus maratonus, pirmas yra 3,55 val., kai pirmą maratoną bėgau Varšuvoje“, – įspūdžiais dalijosi A. Statkus.
Mažeikiškis prieš mėnesį bėgo maratoną Kretingoje, kiek anksčiau – Klaipėdoje. Sunkiausiu bėgimu jis laiko pernykštį, kuris buvo surengtas Utenos hipodrome – ten vienas ratas lygus vienam kilometrui. Po 21 rato, pasak „Santarvės“ pašnekovo, jam norėjosi baigti bėgimą, nes lengviau yra bėgti ištisinę distanciją, o ne visą laiką sukti ratus.
Palaikyti formą būtina
Bėgimas mažeikiškiui patiko dar mokykloje, o rimčiau tuo užsiėmė 2016 m., kai susikūrė „Penki kalnai“. Nuo tada A. Statkus savo distanciją bėga nepriklausomai nuo metų laikų.
„Treniruočių grafiko neturiu – kartais per savaitę bėgu tris kartus, kartais – keturis, o kartais surengiu tik dvi treniruotes. Mėgstu bėgioti Mažeikiuose, tačiau dažnai ieškau naujų vietų, važiuoju į aplinkinius kaimus, nes nepažįstama trasa bėgti yra įdomiau“, – kalbėjo A. Statkus.
Jis pastebėjo, kad dar neseniai daugelis į bėgančius žmones žiūrėjo kaip į keistuolius, tačiau dabar tai tapo kasdieniu dalyku ir ne vienas jungiasi prie bėgikų, supratęs, kad tai naudingas ir sveikas būdas praleisti laisvalaikį.
A. Statkus maratonui specialiai nesiruošia, tik treniruotėmis palaiko sportinę formą. O tai būtina –maratonas reikalauja ištvermės, kurią turi ugdyti ir nepasiduoti tinginystei. Be to, po maratono kasdienės treniruotės leidžia lengviau atsistatyti fiziškai.
„Po sekmadienį vykusio maratono raumenys atsigavo jau antradienį“, – sakė bėgikas.
Apima lengvumo būsena
Mažeikiškis prisipažino, kad nemėgsta bėgti ilgų distancijų.
„Per metus dalyvauju apie dvidešimtyje varžybų. Kiek jų buvo per septynerius metus, sunku ir pasakyti, medaliai jau vos telpa mano kolekcijoje. Vilniaus maratonas buvo paskutinis šiais metais, o štai trumpesnių distancijų bėgimuose – penkių ar dešimties kilometrų – dar gal dalyvausiu. Grafiko sustatęs nesu, kai po pamaininio darbo yra poilsio dienos, tuomet ir žiūriu, kur galima nuvažiuoti“, – kalbėjo bėgimo mėgėjas.
A. Statkus negaili bėgimui skiriamo laiko – taip gyventi jis jau priprato, distancijose mažeikiškis paprasčiausiai atsigauna, jo žodžiais, išsivalo galvą. Be to, po treniruočių bėgiką apima žodžiais nenusakoma lengvumo būsena.
