Lituanistė, publicistė, prozininkė Romualda Žilinskienė tapo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos surengto konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ nugalėtoja.
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje dirbanti pedagogė kūrybiškiausios anotacijos konkursui pasirinko pristatyti mūsų kraštiečio Romualdo Granausko knygą.
UŽDUOTĮ SIEJO SU VILNIUMI
Praėjusių metų lapkritį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su knygynų tinklu „Vaga“ ir viešosiomis bibliotekomis, pakvietė skaitytojus dalyvauti kūrybiškiausios anotacijos konkurse ir pristatyti savo mėgstamiausią knygą.
Į ketvirtą kartą rengiamo konkurso nuostatus buvo įtraukta papildoma taisyklė. „Minėdami 700-ąjį Vilniaus gimtadienį, įvedame vieną papildomą taisyklę: Vilnius gali būti veiksmo vieta, prisiminimas, sapnas, užuomina, reikšminga nuoroda, veikėjas, veikėjo miestas… Kviečiame rinktis mėgstamiausių lietuvių arba užsienio autorių kūrybą, susijusią su Vilniumi“, – kvietime rašė konkurso organizatoriai.
SURINKO DAUGIAUSIA SKAITYTOJŲ BALSŲ
Dalyviai rungėsi keliose amžiaus grupėse. Kiekvienas jų turėjo nufotografuoti savo knygų lentyną, tai buvo būtina atlikti konkurso dalis. Po to – trumpai ir kūrybiškai aprašyti mėgstamiausią ar įdomiausią savo namų bibliotekos knygą ir šį tekstą išsiųsti Nacionalinei bibliotekai.
Speciali vertinimo komisija išrinko kūrybiškiausius ir originaliausius darbus, jie buvo paskelbti bibliotekos „Facebooko“ paskyroje, o skaitytojai pakviesti balsuoti už labiausiai patikusias anotacijas.
Vasario pradžioje Nacionalinė biblioteka paskelbė konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ nugalėtojus. Tarp dviejų daugiausia skaitytojų palaikymo ir simpatijų pelniusių autorių – mažeikiškė R. Žilinskienė, konkursui pateikusi Romualdo Granausko knygos „Trys vienatvės“ anotaciją.
SUDĖTINGI IR ĮDOMŪS VISI ETAPAI
Po šios geros naujienos susisiekėme su R. Žilinskiene. Pasveikinome ir paprašėme atsakyti į kelis klausimus.
– Kodėl pasirinkote būtent šį kūrinį?
– Pirmiausia todėl, kad man tai lyg savotiška rašytojo Romualdo Granausko biografija. Yra žmonių, kurie prisimena kai kuriuos personažus, atsitikimus. Romane minimi tikri asmenys. Man buvo pažįstama matematikos mokytoja Nagiuvienė, viena kolegė pasakojo ir apie buvusį Sedos kultūros namų direktorių ar meno vadovą.
Tokia daugybė išvardyta Žemaitijos vietovių… Ir Skuodo, ir Mažeikių rajono.
Na ir pats rašymo stilius: sakinys – tarsi nušlifuotas stiklas, be galo subtilus humoras ir saviironija. Tiesa, nekalbėjau apie paskutinę novelę – „Trys vienatvės“, persmelktą liūdesio, graudulio ir skausmo.
Beje, nuostatai reikalavo kūrinį susieti su Vilniumi, nes konkursas buvo skirtas sostinės 700-osioms metinėms paminėti. Į šį reikalavimą gal ir nebūčiau atkreipusi dėmesio, bet apie tai pasakė mano mokinė, gimnazistė iš pirmos klasės.
– Koks iš etapų buvo sudėtingiausias?
– Sakyčiau, visi. Sunku buvo išsirinkti ir knygą, nes norėjosi rašyti ir apie savo pažinotų poečių iš mokyklos laikų knygas: Nijolės Miliauskaitės, bendraklasės Zitos Mažeikaitės, autorių, aprašiusių man žinomus Suvalkijos kaimus, Algimanto Žukausko ir Danutės Žukauskaitės-Jokūbaitienės atsiminimus „Atmintis nenori tylėti“.
Pagaliau naujai pamatai ir įvertini daugybę anksčiau skaitytų kūrinių. Be to, kai knygos baigia užimti didžiąją dalį buto, nelengva išsirinkti ir knygų lentyną.
– Kas, Jūsų nuomone, labiausiai turėjo patikti skaitytojams, kurie balsavo už jūsų anotaciją?
– Tikrai nežinau. Galiu visiems tik nuoširdžiai pasakyti „ačiū“. Gal balsavo, nes pažinojo mane… Norėjosi, kad nebūtų „sausai“, bet kad tiek surinksiu – nesitikėjau.
Mačiau, kad buvo žmonių ir iš Suvalkijos, mano buvusių jaunystės pažįstamų. Žemaičiams gal patiko, kad pasirinkau rašytoją žemaitį.
